Darbuotojai negrįžo
Bendrai kalbėdamas apie NT sektoriaus situaciją šiuo metu A. Avulis pasakojo, kad ji šiandien neatrodanti blogai, tačiau pridūrė, kad situacija keičiasi kone kasdien, tad įmonės į priekį gali numatyti tik labai trumpą laikotarpį, o ir į naujų projektų vystymą dar žiūrima labai atsargiai.
„Mes dabar užbaiginėjame pradėtus projektus, nors į naujus irgi žiūrime, tačiau labai stipriai forsuoti nesinori, niekur skubėti nereikia, nes čia visko gali būti“, – sakė jis bei teigė, kad šiandien didžiausios problemos NT statybų sektoriuje yra susijusios su tam tikrų sričių darbuotojų trūkumu, kurie daugiausia jaučiami per „Hanner“ samdomus rangovus.
„Kai Lietuvoje prasidėjo karantinas, kovo 16-ąją, tarp darbuotojų, kurie yra atvykę iš Ukrainos ir Baltarusijos, buvo tam tikra panika. Dalis ukrainiečių tuo metu per porą savaičių išvyko iš Lietuvos.
Bet visumoje, jeigu žiūrėtume į statybas tuo metu, apimtys kai kuriuose objektuose buvo sumažintos, pristabdytos ir esminio pablogėjimo nesijautė. Tuo metu ir lietuvių statybininkai, kurie dirbo Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, irgi sugrįžo į Lietuvą. Galima sakyti, kad tuo metu rinkoje buvo pakankamai geras balansas, nes poreikis tuo metu, kovo antroje pusėje – balandžio, gegužės mėnesį nebuvo padidėjęs. Mums, kaip užsakovams, kurie perka statybos darbus ir stato namus, tas periodas buvo net visiškai geras, darbo jėgos Lietuvoje netrūko“, – paprašytas papasakoti kaip sekėsi per karantiną, aiškino A. Avulis.
Visgi, anot jo, didžiausios problemos prasidėjo tada, kai karantinas baigėsi, o statybos vėl suaktyvėjo.
„Pradėjome jausti darbo jėgos trūkumą. Visi atsigavo nuo šoko, statybos atsinaujino. Lietuviai tada išvyko ten, kur jiems daugiau moka, bet iš Ukrainos ir Baltarusijos to darbo jėgos kiekio, kuris buvo prieš karantiną, mes nesulaukėme.
Dabar statybų sektoriuje yra labai didelis poreikis ir trūkumas atskirų darbų specialistų. Tiesiog tas vietas anksčiau užimdavo atvykę iš Ukrainos ir Baltarusijos, dabar jie negrįžta. Daugeliui priežastis yra ta, kad reikia atvykus dvi savaites sėdėti karantine, tačiau jei pasižiūrėtume ir mėnesį atgal, kai to nebuvo, vis tiek tų darbininkų mes neturėjome“, – svarstė verslininkas. Pasak jo, šiandien labiausiai trūksta tokių darbuotojų, kaip apdailininkai.
Lygino su aukcionais
Toks darbuotojų trūkumas, anot verslininko, lėmė ir kylančias tam tikrų statybos darbų kainas, kurios, kaip lygino, didėjo apie 20-30 proc.
„Viskas įvyko per mėnesį. Dabar tos kainos dar keliamos aukštyn, nes tiesiog nėra kam dirbti. Įmonės vienos iš kitų perpirkinėja darbuotojus, o perpirkti gali tik tada, kai pasiūlai didesnį atlygį, vyksta tarsi aukcionai. Tokia realybė“, – sakė A. Avulis.
Pasiteiravus, kada situacija dėl darbuotojų galėtų pasitaisyti ir kada jie galėtų grįžti dirbti į Lietuvą, verslininkas sakė, kad tai nutiks tada, kada atsiras vakcina.
„Manau, kad artimiausiu metu mums teks susitaikyti, kad atskirų statybos darbų kainos didės, nes nėra kitos išeities. Vyks darbuotojų aukcionas.
Manau, kad su ta realybe teks susitaikyti, atskirų statybos darbų kainos didės, o kai situacija aprims, nes taip vis tiek bus, kai atsiras vakcina, tada vėl viskas grįš į senas vėžes ir sulauksime statybose darbininkų tiek iš Ukrainos, tiek iš Baltarusijos“, – teigė jis, tačiau pridūrė, kad statybos darbų kainoms dėl darbuotojų trūkumo kylant, tai gali atsiliepti ir planuojantiems įsigyti NT.
„Aš nenoriu būti tuo blogiečiu, kuris praneša bloga naujienas, bet jei ir toliau bus tokia situacija, kaip dabar, tai matomai, yra labai didelė tikimybė, kad taip gali atsitikti“, – apie galimą NT kainų didėjimą ateityje sakė A. Avulis.
Poreikis įdarbinti – didesnis nei prieš karantiną
Kad šiandien netrūksta norinčių įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, sakė ir tokiais atvejais dokumentus padedančios paruošti UAB „123“ teisininkė Natalija Bortnikaitė.
„Užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvoje, tikrai yra nemažai, tačiau reikia pasakyti, kad jų trūkumas buvo nuolatos. Darbdaviai taip pat turi didelį poreikį juos įdarbinti, gal net didesnį nei prieš karantiną“, – aiškino ji.
Anot N. Bortnikaitės, didžioji dalis darbdavių šiandien nenori įdarbinti darbuotojų iš Lietuvos, nes paprasčiausiai jie nedirba taip našiai, kaip užsieniečiai.
„Kitas aspektas, kodėl darbdaviai pasirenka užsieniečius – ne dėl darbo jėgos pigumo, bet dėl to, kad užsieniečiai gali skirti daug daugiau laiko bei dėmesio darbui. Vietiniai darbuotojai turi asmeninį gyvenimą, atidirba laiką ir išeina namo, o užsieniečiai yra suinteresuoti kuo daugiau ir kuo ilgiau dirbti, jie neatsisako viršvalandžių ar darbo savaitgaliais“, – sakė ji.
Kalbėdama apie statybų sektorių specialistė teigė, kad ir šiuo metu matomas nemažas ten norinčiųjų dirbti skaičius, tačiau nemaža dalis vis dar yra tokių, kurie susilaiko nuo atvykimo.
„Jie laukia geresnių laikų ar tai nenori atvykę karantinuotis, nežino, kokia situacija bus toliau. Bet kas buvo nusiteikę atvažiuoti, jie kantriai išlaukė tą periodą ir buvo pasiruošę važiuoti ir atvažiuoja“, – pridūrė ji.
Daugiau įdarbino nuotoliniam darbui
Leidimus šalyje dirbti trečiųjų šalių piliečiams, atsižvelgdama į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, Lietuvoje išduoda Užimtumo tarnyba (UT). Jos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pasakojo, kad šalyje įvedus karantiną, nuo kovo 16 dienos, tokie leidimai dirbti trečiųjų šalių piliečiams išvis nebebuvo išduodami, o jų išdavimas buvo atnaujintas tik liepos 20-ąją.
„Šių metų ir praėjusių metų duomenys per 9 mėnesius, rodo, kad 2020 metais dėl apribojimų karantino metu atvykti užsieniečiams į mūsų šalį, leidimų dirbti išduota beveik du kartus mažiau: 2020 m. per 9 mėn. – 2366, 2019 m. per 9 mėn. – 4584.
Nuo liepos 20 d. atnaujinus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, norinčių atvykti ir gauti leidimus dirbti srautas gerokai išaugo: iki rugsėjo 15 d. išduoti 888 leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje, 2019 m. per tą patį laikotarpį – 1041“, – komentavo M. Jankauskienė.
Anot jos, šiemet į Lietuvą dirbti daugiausia atvyko piliečių iš Ukrainos (63 proc.), Baltarusijos (23 proc.), Rusijos federacijos (4 proc.), Uzbekistano (3 proc.), Turkijos (1,5
proc.).
„Pandemijos metu išaugo darbdavių poreikis įdarbinti užsieniečius pagal nuotolinio darbo sutartį, tokių leidimų dirbti buvo išduota du kartus daugiau negu 2019 metais, kai tuo tarpu, leidimų dirbti sezoninius darbus sumažėjo 4,7 karto, palyginti su 2019 m., nes pavasario metu yra didžiausias poreikis sezoniniams darbams“, – sakė specialistė.
Ji pabrėžė, kad nuo 2017-ųjų pasikeitus teisiniam reglamentavimui užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, nebereikia gauti leidimo dirbti, todėl UT neturi duomenų, kiek užsieniečių atvyko pagal trūkstamas profesijas be UT išduotų dokumentų.