Naujos statybos būstą su daline apdaila įsigiję gyventojai turi dar kuris laikas palaukti, kol jų lauks nauji namai. Nekilnojamojo turto vystytojai prasitaria, kad paskutinei krizei likus užmarštyje laikas pradėti kalbėti apie tai, kad Lietuvoje būtų pardavinėjami tik butai su pilna apdaila.
Kalbant apie naujos statybos butų pirkimą Lietuva gana išsišoka iš kitų Europos ar Skandinavijos šalių, kur didžioji dalis arba visi butai parduodami tik jau pilnai įrengti.
Kaip teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Estijoje daugiau nei 90 proc. butų parduodami su pilna apdaila, Latvijoje – apie 50 proc. Tuo metu Lietuvoje be jokių remontų į naujus butus kraustosi vos apie dešimtas naujo būsto savininkas.
„Kodėl? Pirmas aspektas – nesutampa užsakovo ir to, kas siūloma, estetiniai skoniai. Antras – lietuvis galvoja, kad pasidarys pigiau, o tai reiškia, kad arba jis samdo nelegaliai, arba pats pasidaro remontą“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas teigė, kad, jo nuomone, būtų daug geriau, jei Lietuvoje būtų pardavinėjami tik jau visiškai įrengti butai.
„Vienijame kvalifikuotas įmones, kurios pajėgios atlikti pilną apdailą, tai, mūsų nuomone, vystytojams tiesiog reikėtų bandyti siūlyti rinkai būstą su pilna apdaila.
Taip būtų išvengta nesusipratimų, kai vienas buto savininkas pasidaro apdailą, gyvena, kitas pradeda remontą po metų, kitas dar vėliau ir taip neįjungiami dėl darbų liftai, triukšmas, dulkės. Manau, kad nekilnojamojo turto vystytojai yra pakankamai brandžiame lygyje, kad galėtų pasiūlyti būstą su pilna apdaila“, – komentavo D. Gedvilas.
Pasak jo, būsto su daline apdaila pirkimas gali sukelti ir kitokių nepatogumų: tiek būsto savininkui, tiek nekilnojamojo turto vystytojui.
„Skambina man vienas žmogus ir sako: daviau meistrui, dirbančiam su patentu, brangias keramikines plyteles, kur kvadratinis metras 60 eurų kainuoja. Pasirodo, jis nebuvo klijavęs tokių plytelių, sugadino. Skambina žmogus į asociaciją ir klausia, kaip išsireikalauti žalos atlyginimo: klientas nepatenkintas padarytu darbu, o meistras sako, kad viskas gerai. Tokiais atvejais vartotojas nėra apsaugotas nuo tokių dalykų. Be to, kyla ginčų, kai sunku nuspręst, ar brokas yra apdailos darbų pasekmė ar buvo prieš apdailos darbų pradžią“, – istorija dalijosi pašnekovas.
Pasak D. Gedvilo, norint, kad Lietuvoje būtų parduodami tik butai su pilna apdaila reikėtų teisinių priemonių: Registrų centre būtų galima registruoti tik būstą su baigtine apdaila ir deklaruojant, kas atliko apdailą, kad galiotų ir atliktiems darbams draudimas.
Mano, kad atėjo laikas diskusijoms
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad nekilnojamojo turto vystytojams sunku konkuruoti su rinkoje veikiančiais statybininkais, tačiau kalbėti apie butų pardavimus su pilna apdaila jau laikas.
„Jokių veiksmų asociacija ar narių iniciatyvos kol kas nėra, bet esame kalbėję ir pasisakę, kad kai vartotojai daro apdailą savo pačių jėgomis yra tik Lietuvai būdinga praktika. Paskui išlenda daug broko ir garantinių nusiskundimų patiems vystytojams. Einant į tvarią vakarietišką nekilnojamojo turto rinką, butai turėtų būti pardavinėjami su pilna apdaila“, – savo nuomone dalijosi pašnekovas.
Pasak jo, kriziniu laikotarpiu buvo supaprastintas statybų techninis reglamentas, pagal kurį buvo galima registruojamas su paprastesne daline apdaila.
„Kriziniu laikotarpiu tai buvo reikalingas sprendimas, kad būtų didesnis būstų apyvartumas. Tai buvo krizinis sprendimas. Tai dabar, manau, būtų galima pradėti kalbėtis ir imtis veiksmų. Manau, šis klausimas pamažu kils ir kils, nes tai yra dabar aktualu“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, kad rinkoje prikėjams būtų parduodami butai su pilna apdaila, turėtų būti koreguojamas Statybos techninis reglamentas, kuris nustato pastatų baigtumo fazę ir kokie darbai turi būti atlikti, kad butas būtų priskiriamas kaip baigtas.
„O dabar pradeda atsirasti, ypač tarp mažų vysytojų, visokių naujų terminų kaip „pilna dalinė apdaila“. Kartais parduodami ne 100 proc. baigtumo butai su nepilna daline apdaila, o tuomet žmogui reikia pačiam dar investuoti, o tai žmones klaidina“, – pastebėjo pašnekovas.
M. Statulevičius taip pat pastebėjo, kad kol kas nekilnojamojo turto vystytojams sunku konkuruoti su pavieniais meistrais ar brigadomis, kurios imasi įrengti su daline apdaila pirktus butus.
„Čia, matyt, tik masto ekonomija gali padėti sukonkuruoti. Dėl šešėlio įrenginėjant butus su daline apdaila sunku būtų konkretaus ką pasakyti, bet tai tikrai egzistuoja, jei norima mokėti už darbus tik grynais, nenorima turėti sutarčių“, – kalbėjo asociacijos direktorius.
Statybos įmonių atstovai dalyviai skaičiuoja, kad butų apdailos rinkoje sukasi keli šimtai milijonų eurų.
Siūlo neskubėti
„MG Valdos“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė pastebi, kad iš šiuo metu bendrovės siūlomų projektų, kuriuose yra galimybė pirkti butą su pilna apdaila, šį variantą pasirenka apie 20 proc. pirkėjų.
„Jeigu lyginti su Latvija ir Estija, tai Lietuvoje visos apdailos butai dar nepasiekė tokio populiarumo kaip pas kaimynus. Tačiau jeigu vertinsime tik Lietuvos NT rinkos situaciją, aiškiai matyti, kad per pastaruosius keletą metų sparčiai auga būsto su visa apdaila paklausa. Nuo 2012 metų, kai pardavėme vos kelis butus su visa apdaila, tokių pardavimų skaičius kasmet auga po 3-5 proc.“, – skaičiavo pašnekovė.
Pasiteiravus, ar bendrovė „MG Valda“ norėtų, kad Lietuvoje būtų prekiaujama vien naujais butais su pilna apdaila, S. Survilaitė-Mekionienė teigė, kad kol kas bendrovė mano, kad tokiam kardinaliam pokyčiui – dar per anksti.
„Nes dalinės apdailos būsto paklausa vis dar didelė, o pirkėjas visada teisus. Mes tik ragintume naujo būsto pirkėjus atidžiau rinktis butų planavimo keitimo sprendimus ir apdailą darysiančių rangovų profesionalumą, nes neretai pasitaiko, kad būtent šiame etape naujo būsto džiaugsmą aptemdo rūpesčiai, kurių tikrai galima išvengti“, – patarė ji.
„MG Valdos“ vadovė teigė, kad bendrovės pilnos apdailos paketų kainos svyruoja nuo 250 iki 400 eurų už kv. m.