Kaimynai latviai pastebi, kad šiemet į Latviją studijuoti atvyksta daugiau nei iki šiol užsienio studentų Kiek iš jų – lietuviai, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija duomenų neturi. LRT RADIJO bendradarbis Rygoje Arūnas Vaikutis sako, kad užsienio studentai už būstą moka 100–200 eurų brangiau. Vidutiniškai būsto nuoma jiems atsieina 400 eurų.
„Iš užsienio šalių, ypač tolimesnių, egzotiškesnių, atvykusiųjų studentų būsto šeimininkai prašo didesnių nuomos mokesčių. Ypač jei butas nuomai surandamas skelbimų portaluose. Todėl užsienio studentai stengiasi nesirinkti butų per skelbimus, jų susiranda per pažintis. Taip saugiau ir pigiau“, – pasakoja A. Vaikutis.
„Iš užsienio studentų nuomotojai paprašo didesnių sumų. Posovietinėje erdvėje – Baltijos šalyse, Lenkijoje tokių atvejų, kai nuomos kaina užsieniečiams yra 10–30 proc. ar dar didesnė, pasitaiko neretai. Toliau Vakaruose tokių tendencijų esama kur kas mažiau“, – teigia jis.
Kainų skirtumai akies nerėžia
Dviejų kambarių butą Vilniaus centre išsinuomoti galima ir už 850, ir už 550 eurų sumą. Brangiausieji – įsikūrę senamiestyje, ištaigingai įrengti, juose – visa reikalinga buitinė technika. Pigesni – kiek kuklesni arba labiau nutolę nuo senamiesčio.
Tuo metu Rygos centro butų pasiūla atrodo kiek kitaip. Dviejų kambarių butų nuomos kainos svyruoja nuo 300 iki 900 eurų. Tačiau čia ganėtinai ištaigingai įrengtas dviejų butas miesto centre gali atsieiti netgi pigiau nei Lietuvoje, tiesa, vienas jo kambarys bus sujungtas su virtuve, tad drauge su pažįstamu ar juolab nepažįstamu žmogumi būstą nuomotis nebus patogu.
Vieno kambario buto nuoma Vilniaus centre gali atsieiti nuo dviejų iki penkių šimtų eurų. Rygos „širdyje“ panašiai įrengto vieno kambario buto nuoma siekia 290–600 eurų.
Nuo centro nutolusiuose rajonuose būsto nuomos kainos skiriasi mažiau. Lietuvoje padorų dviejų kambarių butą galima surasti už 150–350 eurų, vieno kambario – už 90-330 eurų. Rygoje du kambariai atsieis 200–370, vienas – apie 200 eurų.
Užsieniečiams nuomoja nenoriai
Pasak T. Tamulevičiaus, būtų nuomotojai Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse tarptautinius klientus vertina kaip padidintą riziką.
„Jie mano, kad tie studentai gali kelti daug vakarėlių, nuniokoti butus. Todėl stengiamės padėti užsienio studentams susirasti būstą nuomai, paprastai suderame geresnes sąlygas su butų nuomotojais, nei suderėtų patys užsienio studentai“, – pasakoja pašnekovas.
Taip pat, anot jo, esama ir nuomonės, kad užsieniečiai atvyksta su storesnėmis piniginėmis, todėl jų sąskaita bandoma pasipinigauti.
Tolerantiško jaunimo asociacijos projektų vadovė Inga Žilinskaitė pažymi, kad kitataučiams neretai ne tik pasakoma didesnė nuomos kaina ar pareikalaujama didesnio užstato – jiems ir visai atsisakoma nuomoti būstą.
„Labai dažnai nutinka, kad, sužinoję, kas nori nuomotis būstą, žmonės atsisako nuomoti arba kelia papildomų sąlygų.
Būsto šeimininkų reakcija labai priklauso nuo to, iš kokios užsienio šalies yra pilietis. Jei tai tamsesnio gymio žmogus ar juodaodis, dažnas žmogus bijo dėl turto saugumo, vengia tokių nuomininkų dėl kultūrinių skirtumų“, – teigia ji.