„2015 metų II ketvirtis turėtų būti itin sėkmingas jau pastatytiems projektams, nes juos pirks norintieji įsigyti būstą su paskola dar iki liepos 1-osios. Pirkėjus suskubti verčia Lietuvos banko planai nuo šių metų vidurio griežtinti skolinimosi sąlygas būstui pirkti. Bene labiausiai sukrusti turėtų ekonominės klasės būsto ieškantys pirkėjai, nes jie dažniausiai skolinasi maksimaliai išnaudodami galimybes“, – mano NT brokerių tinklą valdančios bendrovės „Capital“ direktorius Dmitrijus Semionovas.
Lietuvos bankas ruošia Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus, kurie turėtų užkirsti kelią gyventojams pasiskolinti tiek, kiek pakilus bazinėms palūkanų normoms jiems būtų sudėtinga grąžinti. Jei šiems pakeitimams bus pritarta, jie įsigaliotų šiemet liepą.
Šiuo metu naujai išduotų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma siekia apie 1,9 proc., kai ilguoju laikotarpiu ji svyruoja ties 5 proc. Dėl to bankams, planuojantiems skolinti būstui, siūloma įvertinti, kaip jų nauji klientai galėtų grąžinti paskolas, jei palūkanos padidėtų 3,1 procentinio punkto.
Taip pat siūloma leisti imti būsto paskolą ilgiausiai 30 metų, nors dabar Lietuvoje ją leidžiama imti 40-iai metų. Atsakingojo skolinimo nuostatos numato, kad gyventojo finansiniai įsipareigojimai neturi būti didesni nei 40 proc. jo pajamų.
Kartu bankams yra suteikiama daugiau lankstumo: iki 10 proc. visų naujų būsto paskolų per metus bankai gali taikyti išimtis ir leisti klientams pasiskolinti daugiau: iki 60 proc. savo pajamų skirti paskoloms grąžinti. Pavyzdžiui, tokia išimtis galėtų būti taikoma jaunoms šeimoms ar pradedantiems dirbti specialistams, kai galima tikėtis, kad jų pajamos augs.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta komentuoja, kad Lietuvos bankas paskaičiavo, kaip šios permainos paveiktų rinką, naudodamas 2013 m. duomenis.
„Skaičiavimai parodo, kad mūsų siūlomi pakeitimai neturėtų jokio poveikio didžiajai daliai (77 proc.) naujai suteikiamų paskolų, kadangi jos realiai suteikiamos su mažesniais rodikliais nei siūlomos maksimalios ribos Atsakingojo skolinimo nuostatuose. Iš likusių 23 proc. naujų paskolų, kurioms pakeitimai turėtų įtakos, 3,5 proc. naujų paskolų turėtų būti koreguojamos mažinant paskolos dydį, o visoms likusioms paveiktoms paskoloms pakaktų nežymiai koreguoti paskolos įmoką, kad būtų išlaikyta ta pati paskolos suma“, - dėstė jis.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad siūloma išimtis bankams savarankiškai apsispręsti, ar leisti daliai klientų įsiskolinti daugiau, iš esmės neutralizuotų siūlomus papildomus ribojimus, kurie realiai paveiktų 3,5 proc. naujai suteikiamų paskolų, bet užtikrintų geresnį finansinį saugumą daugumai.
Šiuo metu skaičiuojama, kad vidutinis namų ūkis gali įsiskolinti iki 11 metinių pajamų, siekiama šį rodiklį sumažinti iki 6 metinių pajamų.
Vieni ragina pirkti, kiti tuo nesistebi
Finansinių konsultacijų įmonės „M Capital“ direktorius Arnas Markevičius nesistebi, kad siūlomi Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai dabar tapo dar vienu argumentu pirkti būstą.
Pasak jo, nors šiuo metu daugiausiai diskusijų kelia paskolos termino trumpinimas, jis rinkai taip pat didelio poveikio neturėtų.
„Jeigu objektyviai žiūrėti į asmeninių finansų valdymą, žmogus, imantis paskolą ne ant savo galimybių ribos, iš principo didelio poveikio nepajus“, - apibendrino A. Markevičius.
„Capital“ duomenimis, balandžio pradžioje Vilniuje pirkėjai galėjo rinktis iš 3 214 naujų butų, šiemet padidėjo vidutinės ir prestižinės klasės naujų butų pasiūla. 2015 metų I ketvirtį ekonominės klasės butų pasiūla sudarė 47 proc. visos pasiūlos, o vidutinės ir prestižinės klasės – atitinkamai 42 proc. ir 11 proc.
DELFI primena, kad pernai pavasarį gyventojai ėmė sparčiau pirkti NT ruošdamiesi euro įvedimui, dalis jų – ir baimindamiesi dėl NT kainų augimo. Pernai rugpjūtį gyvenamojo NT rinka sparčiai smuko. Specialistai paaiškina, kad atsirūgo šiemet pavasarį fiksuotas pardavimų šuolis - turto nusipirko ir tie, kuriems reikėjo, ir tie, kurie dvejojo.