Jau pusantrų metų projekto iš jį rengiančios įmonės nesulaukiantis dembaviškis patyrė, kad solidžių sumų už darbą užsiprašančių geodezininkų pažadai tėra kaip muilo burbulai. Dėl šių kaltės vyras sakosi jau patyręs nemažą nuostolį: nesulaukę sklypo projekto, su juo sutartį nutraukė jame namą turėję suprojektuoti architektai.
„Per pusantrų metų ir mano neišsenkanti kantrybė baigėsi“, – sako ramaus būdo P. Valaitis.
Dingo beveik metams
P. Valaičio bėdos prasidėjo, kai sumanius statyti namą, teko pakeisti dviejų Dembavoje greta esančių dešimties ir trylikos arų sklypų proporcijas – sujungti ir vėl padalyti.
Tam gavęs Nacionalinės žemės tarnybos leidimą, dembaviškis praėjusių metų balandį kreipėsi į Panevėžyje veikiančią įmonę „Euro Gis“. Pagal pasirašytąją sutartį geodezininkai įsipareigojo matavimo ir dokumentacijos ruošimo darbus užbaigti iki 2016 metų gruodžio 30-osios ir už juos prašė 800 eurų.
„Man jau tada aštuonių mėnesių terminas pasirodė per ilgas. Juolab kad jau turėjau kitos įmonės paruoštus brėžinius, suderintus su rajono Savivaldybe – pusė darbo jau buvo padaryta“, – pasakojo P. Valaitis.
Visgi, anot jo, nematydamas kitos išeities, sutiko su „Euro Gis“ nustatytu terminu. Guodėsi, kad tokia data tik popieriuje – geodezininkai patikino ilgai neužtruksiantys, o ilgą terminą numatę tik kaip garantą, kad Naujuosius klientas švęs sklypo dokumentus jau laikydamas rankose.
Vėliau paaiškėjo, kad sutartyje nurodytoji data iš tiesų buvo tik „popierinė“.
„Patikėjau, kad gal dokumentus ir turėsiu anksčiau. Kelis kartus bandžiau pasiskambinti, buvo labai sudėtinga susisiekti, telefonu vis neatsiliepdavo“, – pamena P. Valaitis.
Taip sulaukęs gruodžio 29-osios, jis parašė geodezininkams elektroninį laišką, kuriame prašė suteikti informacijos apie sutarties vykdymo eigą ir pareiškė norą susipažinti su paruoštąja dokumentacija.
Nors jau kitą dieną dembaviškiui, kaip numatyta sutartyje, „Euro Gis“ privalėjo įteikti sklypo dokumentus, P. Valaitis sulaukė keisto įmonės direktoriaus Tado Merkelio laiško. Šis atrašė darbe būsiantis sausio 2-ąją ir tuomet paruošiantis visą ataskaitą apie ruošiamų dokumentų stadiją. Atsiprašyti kliento už sukeltus nepatogumus sutarties nevykdančios įmonės direktorius, matyt, pamiršo.
Jaučiasi tarsi žaistų slėpynes
Anot P. Valaičio, po tokio atsako geodezininkai vėl kuriam laikui dingo iš akiračio. Galop užsakovas sulaukė dar vieno T. Merkelio elektroninio laiško – prašymo nurodyti savo telefono numerį, kad būtų galima informuoti.
Nors P. Valaičio telefonas įrašytas sutartyje, užsakovas sako dar kartą jį nusiuntęs direktoriui. Deja, ir vėl įsivyravo tyla. Šįkart – iki gegužės, kai dembaviškis pagaliau sulaukė geodezininkų kvietimo pasirašyti dokumentus, paruoštus nešti derinti į rajono Savivaldybę.
„Pažadėjo, kad dabar jau bus greitai. Bet iki pat rugsėjo – vėl tyla. Vėl važiavau į įmonę, T. Merkelys patikino, kad dokumentai nešami į Žemėtvarkos skyrių. Praėjo mėnuo, o vis dar neturiu jokių žinių. Nuvažiuoju į įstaigą – T. Merkelio nėra, telefonu neatsiliepia. Nuėjau į Žemėtvarkos skyrių, ten mano sklypo dokumentų neranda. Dabar nei dokumentų, nei pačių rengėjų…“ – pasakojo P. Valaitis.
Atsiprašymo neišgirdo
Be to, kad sugaišo laiko, P. Valaitis teigia patyręs ir materialinių nuostolių. Vyras jau buvo susitaręs su projektuotojais dėl gyvenamojo namo, planuojamo statyti šiame sklype, projekto ir netgi sumokėjęs avansą. Kadangi dėl geodezininkų kaltės projektuotojams negalėjo pateikti sklypo dokumentų, šie sutartį nutraukė ir avanso, kaip ir buvo numatyta, negrąžino.
Į prarastus pinigus dembaviškis numojo ranka. Jį kur kas labiau piktina moraliniai praradimai.
„Į tuos pačius projektuotojus dėl namo daugiau nedrįsiu kreiptis, nes pasirodžiau jiems nerimtas užsakovas“, – nepatogiai jaučiasi P. Valaitis.
Be to, Vilniuje dirbantis dembaviškis sako esąs priverstas atsiprašinėti iš darbo, kad galėtų leistis į pėdsakus nuo jo mėtančių geodezininkų paieškas.
„Būčiau nuolatos Panevėžyje, kiekvieną savaitę pas juos eičiau ir eičiau, ištisai ant kulnų lipčiau. Bet kai tokių galimybių neturiu, tie ir naudojasi tempdami laiką“, – piktinasi P. Valaitis.
Visgi kol kas sutarties su įsipareigojimų nevykdančia įmone „Euro Gis“ jis kol kas nedrįsta nutraukti. Dar guodžiasi, kad dalį darbo geodezininkai jau bus atlikę.
„Viską pradėti iš naujo nežinant, vėl į kieno rankas pateks popieriai, rizika“, – pasitikėjimą geodezininkais prarado P. Valaitis.
Anot jo, keisčiausia, kad per tiek laiko iš projekto rengėjų nė karto neišgirdo jokio atsiprašymo.
„Gal jiems normalu šitiek vėluoti?“, – požiūriu į klientus stebisi dembaviškis.
Už gaišatį žada nuolaidą
Įmonės „Euro Gis“ direktorius Tadas Merkelys tvirtina, kad darbų pabaiga jau beveik matyti. Anot jo, projektą praėjusią savaitę parsinešę iš Nacionalinės žemės tarnybos su jos išvadomis. Dabar popierius beliko pateikti derinti rajono Savivaldybės Architektūros skyriui, o gavus vyriausiojo architekto parašą vėl nešti projektą tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai. T. Merkelys skaičiuoja tai užtruksiant dar mėnesį, daugiausia – porą.
Įmonės vadovas teigė nesikratantis kaltės dėl nevykdomų įsipareigojimų.
„Tai yra ir ilgų derinimų pasekmė. Projektas rengiamas dar senomis sąlygomis, kai yra nešiojamas per kabinetus, ne elektroniniu būdu siunčiamas, kaip būtų greičiau. Bet, žinoma, prisiimame atsakomybę, kad savo įsipareigojimų laiku neatliekame. Kad ir kokie sunkumai būtų, privalome susitvarkyti, tik ne visada tas pavyksta“, – teisinosi T. Merkelys.
Įmonės direktorius tikino, kad užbaigus darbus kalbėsis su užsakovu dėl kainos.
„Suprantame, kad susitarimas yra susitarimas. Mes neįvykdome terminų, turėsime daryti nuolaidą. Visi taip sprendžia problemas“, – aiškino direktorius.
Vertina sutarčių sąžiningumą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo Antano Šleivio teigimu, paslaugos teikėjui pretenzijas raštu išsakęs klientas, situacijai nesikeičiant, turi teisę kreiptis į vartotojų gynėjus. Tarnyba įvertina ne tik, ar kliento pretenzija pagrįsta, bet ir išnagrinėja pačią su paslaugos teikėju pasirašytą sutartį.
„Mes įvertiname, ar sutartis atitinka sąžiningumo kriterijus, ar nėra taip, kad ant vartotojo pečių sukraunamos prievolės, o paslaugos teikėjas sau nenumato jokių sankcijų dėl įsipareigojimo nevykdymo, pavyzdžiui, ar numatyti delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną“, – teigė A. Šleivys.
Nustačiusi, kad vartotojo pretenzija pagrįsta, tarnyba surašo nutarimą, kurio vykdymas paslaugos teikėjui yra privalomas.