Kiti jau seniau yra išsigriovę sieną tarp svetainės bei balkono, taip pasididino savo buto plotą, ir jau laukia dėl ginčų užstrigusios renovacijos pradžios.
Maža to, senos statybos namui užsimota pasiekti A energinio naudingumo klasę. Kai kurie gyventojai nesupranta, kam tai reikalinga senam F energinės klasės namui.
Vietoje balkono – apšiltintas sandėliukas
Dėl susiklosčiusios situacijos į DELFI kreipėsi vieno buto gyventoja Ramutė Dužinskienė.
Ji neslėpė pasipiktinimo, kad po renovacijos balkonas taps mažu apšiltintu kambariuku, nes jame ruošiamasi pastatyti pagrindinį radiatorių, o paties balkono, atliekančio vėsesnės patalpos paskirtį, – neliktų.
Į pokalbį ji atėjo su savo advokatu Kristijonu Paliučiu, kadangi leidimą atnaujinti pastatą kartu su dar dviem namo gyventojomis ji apskundė teismui.
„Aš nenoriu atsisakyti balkono. Jame sportuoju, be to, gyvenant Žvėryne būtų absurdiška jo atsisakyti“, – pradėjo R. Dužinskienė.
Iš teisinės pusės klausimas toks – ar gali keistis žmogaus nuosavybė be jo sutikimo, nes kai yra balsuojama dėl renovacijos, visa teisine logika balsuojama 50+1 būtent dėl to, kas susiję su bendrąja daline nuosavybe, t. y. bendromis patalpomis, konstrukcijomis ir t. t.
Tačiau balkonas yra buto priklausinys. 1999 m. buvo aiškinamasi dėl balkono teisinio santykio, kam jis priklauso, ir Aukščiausiasis teismas pasakė, kad balkonas – buto priklausinys, vadinasi, priklauso žmogui, kuriam priklauso butas.
Šis aiškinimas nėra kažkaip pakeistas, jis aktualus ir dabar, nebent teismas sugalvotų kažkaip keisti savo buvusią poziciją, todėl sprendimą dėl kiekvieno pasikeitimo turėtų ginti buvo savininkas, o ne bendrija“, – teigė jis.
Tačiau gyventojai jau nubalsavo už renovacijos investicinį projektą, pagal kurį buvo parengtas kur kas detalesnis techninis renovacijos projektas. Pažymėtina, kad už investicinį projektą balsavo ir pati R. Dužinskienė: „Balsavau už, nes pati nesu prieš renovaciją, tačiau investiciniame projekte nebuvo detalizuota, kad bus naikinami balkonai ir ten įrengiami radiatoriai, rekuperacinė sistema.
Jeigu tai būtų išdiskutuota pačioje pradžioje, niekam nekiltų jokių klausimų, o dabar visi šitie darbai lieka už projekto.“
Ji įsitikinusi – jeigu gyventojai būtų iškart žinoję apie šias renovacijos detales, besipriešinančių atsirastų daugiau, palankiai nebūtų balsavusi ir pati.
„Čia yra mano buto planas pagal dokumentus, – rodo planą, – čia yra kambarys 11 kv. m ir yra balkonas. Pagal techninį projektą po renovacijos gausiu butą, kuriame šis kambarys jau bus 16 kv. m.
Aš netgi kreipiausi į „Ober-Haus“ ir išsiaiškinau, kad ne tik iš finansinės pusės nukenčiu, nes taip padidinamas buto plotas, didėja tam tikros įmokos, bet ir butai su balkonu vienareikšmiškai greičiau parduodami, tai daro įtaką kainai. O dabar gausis taip, kad turėsiu mažą nereikalingą kambariuką ir didelį kambarį, kuris bus pereinamas“, – stebisi.
„Kas valdo, disponuoja ir naudojasi šituo balkonu. Ar bendrija? Ar bent vienas bendrijos narys turi teisę čia užeiti, – pirštu baksnoja į plane nurodytą balkoną advokatas K. Paliutis. – Jeigu jie (turi omenyje namo bendriją – DELFI) traktuoja tai kaip bendrojo naudojimo patalpą, kaip jie čia pateks? Iš lauko užlips?“
R. Dužinskienė tikina, kad šis klausimas dėl radiatorių perkėlimo į balkoną nebuvo svarstytas.
„Jeigu dauguma bendrijos narių gali keisti mano nuosavybės turinį, t. y. kaip šiuo atveju – didinti buto plotą, vadinasi, lygiai taip pat gali keisti kambarius, virtuvę, sanitarines patalpas“, – baiminasi.
Ji pažymi, kad tiek Statybos techniniame reglamente, tiek kituose dokumentuose balkonas pateikiamas kaip fasado elementas, neatliekantis sienos funkcijos.
„Mūsų investiciniame projekte yra atskirtos dvi priemonės: pirma – balkonų stiklinimas langais su orlaidėmis, antra priemonė – fasado apšiltinimas. Tačiau atliktas techninis projektas yra kitoks.
Toks variantas yra techniškai galimas, tačiau tik sutinkant gyventojams. Jeigu projektuotojas dar leidosi į kalbas apie galimus sprendimus, tai bendrija, kuri yra projekto užsakovė, paskutiniu argumentu atsakė „čia ne pageidavimų koncertas“, – R. Dužinskienė piktinasi bendrijos, kuriam priklauso daugiabutis, pirmininke Danute Poškiene.
Ji prašė akcentuoti, kad prieš pačią renovaciją nėra nusiteikusi, tik norinti išsaugoti balkoną.
„Investiciniame numatytas namo sienų, – dar kartą pabrėžia paskutinįjį žodį, – šiltinimas. Balkonas - ne siena.“
Daugiabučiui – A energingumo klasė, ir nemažesnė
R. Dužinskienė taip pat nesupranta, kodėl būtent šiuo senos statybos namu, kurio energinė klasė yra F, užsimota pasiekti A klasę.
„Normalus architektas šiam namui A klasės tikrai nesiūlytų, nes užtenka kur kas mažesnės, o kai kas įsivaizduoja, kad bus padaryta A klasė, ir tai bus pats geriausias variantas, sąnaudos mažiausios, nors tada atsiranda tokių niuansų kaip namo kvėpavimas, pelėsis, toks namas pasidaro kaip šiltnamis.
Tačiau kai darai tokį „sumuštinį“, didėja statybinių medžiagų kiekis, ir tai yra naudinga statytojams, rangovui, be abejo, išauga ir pati renovacijos kaina“, – sako teisininkas, apeliuodamas į tai, kad renovaciją atliekančiai įmonei „Synergy Solutions“ toks atnaujinimo variantas naudingas finansiškai.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad dėl tokios aukštos energingumo klasės nubalsavo patys gyventojai.
Gyventojams nubalsavus už investicinį projektą, buvo parengtas detalus techninis projektas, pagal kurį Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą atnaujinti pastatą.
„Mes iš karto tą leidimą skundėme, – pabrėžė advokatas. – Dar vienas svarbus aspektas – per tuos balkonus numatyti priešgaisriniai įrengimai, o dabar jų nebeliks ir jie siūlo kitą alternatyvą, kas iš esmės yra alpinizmas. Aš aukščio bijau, realiai man tai būtų žiauru juo pasinaudoti“, – pripažįsta advokatas.
Įmonė „Synergy Solutions“ siūlo gyventojams įsigyti „ResqLife“ nusileidimo renginius.
Vis dėlto byla buvo pralaimėta: „Aš bandžiau įrodyti, kad šis statybos leidimas yra neteisėtas, nes, kas liečia balkonus, tai yra rekonstrukcija, o ne renovacija. Bet teismas labiau nukrypo į argumentus ar tai rekonstrukcija, ar renovacija, o ne apskritai įsigilino į pačią problemos esmę.
Bet mes juk kalbame ne apie įstiklinimą, o apie pastato sienos pakeitimą“, – piktinosi advokatas.
Tvirtina, kad gyventojai patys sutiko kelti radiatorius į balkonus
Tuo metu bendrijos, kuriam priklauso daugiabutis, pirmininkė Danutė Poškienė tvirtino, kad investicinis projektas nėra detalus darbo projektas, todėl jame ir neturėjo būti tikslių detalių, kaip bus vykdoma renovacija, tačiau šiame projekte buvo pažymėta, kad balkonai bus apšiltinti.
Ji tvirtino, kad R. Dužinskienė net neturi balkono, nes tai yra lodžija: „Ji turi lodžiją, nes tai yra trijų sienų apsupta patalpėlė.
Tačiau pagal kadastro bylą šita lodžija R. Dužinskienei net nepriklauso, nes kadastro byloje tai nėra pažymėta.“
Ji tvirtino, kad balkonas, ar kaip ji pati tvirtina, lodžija yra bendroji patalpa, tą rodo ir tai, kad buto plane neparašyta lodžijos kvadratūra – plotas.
„Lodžija nuosavybės teise savininkui nepriklauso, nes nėra įrašyta į kadastro bylą kaip atskiras dalykas. Išorinė namo siena yra bendrosios namo konstrukcijos, vadinasi, išorinė lodžijos siena yra bendroji siena ir ji gali būti šiltinama bendru sutarimu. Tai yra teismo išaiškinimas“, – teigė ji.
D. Poškienė tvirtino, kad kilus neaiškumų dėl renovacijos tikslių detalių, vėliau buvo surengtas dar vienas balsavimas būtent dėl „šildymo prietaisų perkėlimo į balkoną“.
„Aš jums galiu dabar tiksliai pasakyti, kaip buvo balsuota. Name yra 28 butai, gauti 27 biuleteniai, 22 balsavo už radiatorių perkėlimą, 5 prieš, 1 nebalsavo išvis. Tai jeigu mes pažiūrėtume, iš tų visų 28 butų „už“ balsavo 78,5 proc. gyventojų“, – pažymėjo.
Tačiau pažymėtina, kad kai kurių butų savininkams šis klausimas išvis nebuvo aktualus, nes jie nei balkonų, nei lodžijų neturi, o kai kurie jau anksčiau yra išsigriovę sieną tarp balkono ir kambario ir taip pasididinę buto plotą.
D. Poškienė tvirtina, kad nepatenkintiems gyventojams buvo pasiūlyta alternatyva: „Specialiai dėl ponios Dužinskienės buvo sugalvota, kad, prašau, pagrindinis radiatorius yra balkone, bet jį galima prisukti, jei norima vėsesnio balkono, o radiatorius kambaryje bus paliktas.
Tą pasiūlėme ir kitiems. Aišku, buvo tų, kurie dėl to apsidžiaugė, buvo tų, kurie sakė, kad jiems nereikia kambaryje to papildomo radiatoriaus, ir jiems užteks vieno balkone.“
Bendrijos pirmininkė taip pat teigė, kad užmojai dėl A energinio naudingumo klasės šiame name yra racionalūs ir gyventojai išreiškė tam pritarimą.
„A klasė yra šiuolaikinė, visi nuo 2017 m. namai statomi tik A klasės. Kodėl mes turime daryti netgi dviem klasėmis žemesnį naudingumą ir už tai mokėti pinigus.
Mes norime sutvarkyti namą, kad šildymas būtų pigesnis. Į namą nėra investuota išvis, iki šiol tik gesinti gaisrai, prakiuro vamzdžiai – jie sutvarkomi, bėga vanduo – sutvarkoma. Namui 34 metai, o jis yra geroje vietoje. Po renovacijos jo vertė stipriai pakils, mes tapsime moderniu atnaujintu namu“, – teigė ji.
D. Poškienė pabrėžė, kad gyventojai jau labai laukia renovacijos, yra atlikta daug balsavimų, tačiau „trys gyventojai vis tiek kovoja iš principo“.
„Galiu suprasti, kad kiekvienas turi teisę pareikšti savo nuomonę, bet jei bandytume įtikti visiems – namo nesutvarkytume“, – reziumavo.
Pakalbėjus su bendrijos pirmininke, DELFI sulaukė kelių gyventojų skambučių, tvirtinančių, kad renovacijos planu yra patenkinti ir labai jos laukia.
Investicinis projektas kelia klausimų
DELFI kreipusis į renovaciją atliekančią įmonę „Synergy Solutions“, dėl šio namo renovacijos atsakingas Tomas Kazlauskas paaiškino, kad balkonų po renovacijos išties nebeliks, o dabartinės konstrukcijos ir patalpos nėra balkonai.
„Balkone radiatorių niekas neįrenginėja. Čia žaidimas su sąvokomis, kas reglamentuotų apibrėžimų nežino, nes balkonų besiskundžiantieji jau dabar neturi“, – tikino jis.
Jis pažymėjo, kad A klasės pasirinkimas buvo atliktas rengiant investicinį projektą, kurio rengėjas įmonė „Metupė“, ir gyventojų dauguma pasirinko valstybės remiamas modernizacijos priemones, kurios užtikrina ne didesnes kaip 8,15 kWh/m2/metus šildymo sąnaudas per metus.
„Pažymėtina, kad konkrečiu atveju, net 21 kWh/m2 per metus atitiktų A klasės reikalavimus, – pripažino jis.
Atsižvelgiant į tai, kad nedalyvavome rengiant investicinį projektą, nes dar nebuvome laimėję pirkimo dėl projektavimo, negalime pasakyti, kodėl pasirinkti ir ypač mažą šilumos laidumą turintys langai, t. y. jų ir lodžijų bei balkonų stiklinimo šilumos perdavimo koeficientas taip pat gerokai viršijantis rekomenduojamas A energinės klasės pastatui reikšmes.
Reziumuojant, investiciniu projektu nustatyti ypač griežti reikalavimai, jei vertintume kitus modernizacijos projektus, kur tiesiog pasirenkamos priemonės negalvojant, koks bus rezultatas, svarbu, kad būtų ne mažesnė nei C energinio naudingumo klasė, o atitikimas A energinei klasei, tai jau greičiau priemonių pasekmė nei pagrindinis uždavinys.
Atsižvelgiant į tai, kad maksimalią pinigų sumą riboja modernizacijos programos reikalavimai, tai nors ir nustatyti ypač griežti reikalavimai, neplanuojama išleisti daugiau. Taigi su ta pačia pinigų suma siekiama įgyvendinti projektą, kurio rezultatas energine prasme bus 10 kartų efektyvesnis“, – pasakojo jis.
Taigi jis pripažino, kad A klasę galima pasiekti ir kitu būdu, tačiau tuomet tai viršytų renovacijos biudžetą ir vis tiek neatitiktų investiciniame projekte įtvirtinto 8,15 kWh/m2 šilumos suvartojimo rodiklio.
„Konkrečiu atveju, jei suformuotoje patalpoje (balkone – DELFI) nebūtų įrengtas šildymo prietaisas, šilumos suvartojimas po modernizacijos taptų 3 kartus didesnis nei nustatyta investiciniame projekte bei didesnis nei A energinės klasės pastatui nustatyta riba“, – sako jis.
Anot jo, net paliekant balkonus, juos susiaurinant iš vidaus, apšiltinant lubas, grindis, A klasė būtų pasiekta daug didesnėmis investicijomis, tačiau šildymo sąnaudos vis tiek liktų 3 kartus didesnės.
Dėl to, kad R. Dužinskienė ir keli gyventojai baiminasi, kad po renovacijos negalės atidaryti langų kada panorėję, T. Kazlauskas paaiškino, kad juos reikės naudoti protingai, tačiau taip jais naudotis gyventojai turi ir dabar.
Taigi mes vertiname, kad visi gyventojai bus apmokyti ir nevarstys langų tada, kada negalima, tačiau rytais galės atverti langą, kad greičiau įleistų ryto vėsos, o naktį atvers langą, kad greičiau išleistų susikaupusią šilumą.
Nesudedame užraktų, bet tikime, kad išaiškinus metodiką, bendrijai prižiūrint, pastatas bus eksploatuojamas tinkamai ir langai nebus varstomi tada, kada jų atidarymas blogina mikroklimatą pastate.
Lygiai taip pat ir dabar, kol nėra atlikti atnaujinimo darbai, galima laikyti langą atidarius, ir moka už tai viso namo gyventojai. T. y. šiuo metu kaip negalima neracionaliai vėdintis dabar, taip ir ateityje nebus galima, tik tiek, kad visiems yra išaiškintos pasekmės ir visi kartu nutarė prižiūrėti tuos, kuriems nėra skirtumo, ar 20 eurų už šildymą mokėti, ar 100 eurų“, – sakė jis.
Tomas Kazlauskas teigė, kad norint renovaciją vykdyti kitaip, reikėtų keisti būtent investicinį projektą, tačiau tą turėtų inicijuoti patys daugiabučio gyventojai.