Tarp svarbiausių šių metų įvykių taip pat buvo minimas Vilniaus bendrojo plano bei valstybinės žemės nuomos pakeitimų priėmimas, būsto rinkos aktyvumas, permainos biurų rinkoje.
BNS apklausos metu vienuolika NT rinkos dalyvių – statybos, nekilnojamojo turto vystymo, architektų, investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovių – nurodė iki trijų, jų manymu, svarbiausių šių metų įvykių ar tendencijų NT rinkoje.
Statybos kainų augimas vertė persvarstyti projektų biudžetus
Daugelis NT rinkos dalyvių sutinka, jog svarbiausia šių metų tendencija buvo statybos kainų augimas bei statybos medžiagų tiekimo sutrikimai.
„Medžiagų brangimas ir tiekimo trukmė trikdo statybų bei patalpų rengimo terminus, verčia persvarstyti biudžetus. Tikėtina, kad augančių kainų spiralė vers kelti ne tik gyvenamosios statybos, bet ir biurų nuomos kainas“, – BNS teigė NT plėtros bendrovės „Vastint Lithuania“ vadovas Kęstutis Vedeckis.
Estijos fondų valdymo įmonės „Eften Capital“ vadovas Lietuvoje Laurynas Žilys pabrėžė, kad dėl statybų kainų augimo spaudimas didės ne tik nuomos ar pardavimo kainoms, bet ir vystytojų bei investuotojų grąžoms.
„Žinome atvejų, kur projektų sąmatos vystytojams metų pabaigoje, lyginant su praėjusių metų pabaiga ar šių metų pradžia, išaugo net iki 50 proc.“, – BNS sakė L. Žilys.
Pasak statybos bendrovės „Merko statyba“ vadovo Sauliaus Putrimo, šiemet ypač sparčiai kilo metalo, stiklo gaminių, plastiko, šiltinimo medžiagų kainos.
„Negana to, dėl išaugusios pasaulinės paklausos bei geopolitinės situacijos sutriko statybos medžiagų tiekimo grandinė, pradėjo vėluoti jų pristatymas. Visa tai ypač palietė objektus, dėl kurių statybos buvo sutarta dar praėjusiais metais, kai niekas neprognozavo tokių staigių ir dramatiškų pokyčių“, – BNS tvirtino aiškino S. Putrimas.
Pasak NT plėtros bendrovės „Homa“ vadovės Jurgitos Kveselaitės, statybos kaštų augimui įtakos turi ir elektros bei dujų kainų šuolis, atlyginimų augimas bei vis dar brangstantys žemės sklypai.
Patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas įnešė ir daugiau aiškumo, ir daugiau chaoso
Penki rinkos dalyviai vienais svarbiausių 2021 metų įvykių nurodė Vilniaus bendrojo plano bei valstybinės žemės nuomos pakeitimų priėmimą, infrastuktūros plėtros įstatymo taikymą.
„Diskusijų dėl bendrojo plano sprendinių buvo daug, tačiau aišku viena – bendrojo plano patvirtinimas reikšmingas ir svarbus įvykis miesto vystymuisi“, – BNS teigė investicijų į NT bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ fondo valdytojas Vytautas Bakšinskas.
Anot architektų bendrovės „Do architects“ bendraįkūrėjos ir vadovaujančios partnerės Sabinos Daugėlienės, Vilniaus bendrojo plano patvirtinimas reikšmingas dėl jame atsiradusių sprendinių – platesnio miesto pritaikymo pėstiesiems ir dviratininkams, žaliųjų plotų didėjimo, aiškesnio aukštingumo reglamentavimo, architektūros taisyklių ir gatvių standarto atsiradimo.
„Taip pat šis patvirtinimas leidžia pradėti teritorijų, kurios ankstesniame bendrajame plane buvo kitaip reglamentuojamos, vystymą. Atsiradęs aiškumas leidžia pradėti detaliųjų planų rengimo procedūras, kurios iki patvirtinimo dėl galiojančių ir planuojamų reglamentų nesutapimo buvo tarsi įšaldytos“, – BNS aiškino S. Daugėlienė.
Tuo metu NT plėtros bendrovės „Lithome“ vadovė Rasa Radavičienė pabrėžė, kad nors bendruoju planu buvo siekiama aiškiai apibrėžti planavimo procedūras, atsirado naujų papildomų procedūrų.
„Buvo siekiama suteikti daugiau aiškumo, tačiau praktika rodo ką kitą – ruošdami naujus projektus laukiame mėnesių mėnesius, kad gautume vieną ar kitą atsakymą. Deja, chaoso tik padaugėjo. Dėl šių priežasčių stringa visi nauji projektai Vilniaus mieste, ir dėl panašių priežasčių pasiūla visoje rinkoje NT rinkoje neatitinka paklausos. Anksčiau iššūkis buvo rasti sklypą, dabar iššūkis yra suprojektuoti daugiabutį ir gauti leidimą“, – BNS tvirtino R. Radavičienė.
Rekordiniai butų pardavimų metai
Penki pašnekovai svarbiausiomis tendencijomis įvardijo ir būsto rinkos aktyvumą, butų pasiūlos ribotumą bei būsto kainų augimą.
„Dar nesibaigiant metams jau buvo aišku, kad butų pardavimai Vilniuje viršys rekordinius 2019-ųjų metų rezultatus, kai NT rinkoje buvo užfiksuota kiek daugiau nei 5100 būtų sandorių. Labai tikėtina, kad 2021-ųjų metų naujų butų sandorių skaičius perlips 6500 ribą“, – teigė NT plėtros bendrovės „Baltic Asset Management“ generalinis direktorius Ugnius Latvys.
Pasak „Merko statybos“ vadovo S. Putrimo, padidėjusią gyvenamojo būsto paklausą pakurstė pernai pusei metų sulėtėjusios statybos, sumažėjusi pasiūla, supratimas, kad nekilnojamas turtas – saugi investicija ir pinigų apsaugos nuo infliacijos priemonė.
„Tiesa, dabar jau stebime, kad būsto paklausos augimas stabilizuojasi. Viena pagrindinių to priežasčių – būsto kainų augimas koregavo pirkėjų perkamąją galią“, – teigė S. Putrimas.
„Lithome“ vadovė R. Radavičienė nurodė, jog šiemet buvo stebimi ir besikeičiantys būsto pirkėjų poreikiai bei elgsena.
„Pirkėjai dairosi vis didesnio ploto būstų, pirmenybę teikia įdomesniems projektams. Tai skatina ateinančiais metais kurti dar įdomesnius ir patrauklesnius projektus būsimiems gyventojams“, – sakė ji.
Anot „Eften Capital“ vadovo Lietuvoje L. Žilio, jaunoms šeimoms būsto įperkamumas mažėjo, todėl, tikėtina, tai duos papildomą impulsą ir taip aktyviai būsto nuomos rinkai.
Pokyčiai biurų rinkoje
Trys pašnekovai svarbiausiomis tendencijomis įvardijo biurų rinkos pokyčius – hibridinio darbo įtaką nuomininkų apsisprendimui, logistikos įmonių biurų rinkoje aktyvumą, nerimo dėl biurų poreikio mažėjimo ateityje dingimą, biurų paskirties keitimą.
Anot „Vastint Lithuania“ vadovo K. Vedeckio, hibridinis darbas biure, namuose įgauna formas ir pradeda lemti nuomininkų ilgalaikius biuro sprendimus.
„Kita vertus, naujos pandemijos bangos iškreipia objektyvų vaizdą dėl darbo iš namų efektyvumo, reikia sulaukti tikros pandemijos pabaigos prieš darant galutines išvadas. Taip pat logistikos įmonės tapo aktyviais žaidėjais biurų rinkoje, sudaryti reikšmingi nuomos sandoriai“, – sakė K. Vedeckis.
Pasak „INVL Baltic Real Estate“ fondo valdytojo V. Bakšinsko, 2021-ieji buvo kilusių baimių, nerimo dėl biurų poreikio mažėjimo ateityje dingimo metai.
„2021 metais tapo aišku, jog pandemijos sukelti pokyčiai neturės esminės įtakos biurų segmentui. Keisis biurų planavimo, darbo organizavimo procesai, tačiau 2021 metais toliau augusi biurų paklausa bei nuomos kainos ir naujai pradedami biurų projektai įrodo, jog įmonėms ir toliau reikės erdvės suburti darbuotojus“, – teigė V. Bakšinskas.
Švedijos investicijų bendrovės „Eastnine Lithuania“ generalinis direktorius Kęstutis Sasnauskas taip pat tvirtino, jog biurai išlieka vienu stabiliausių NT rinkos segmentu.
„Fizinės susitikimų vietos ateityje labai reikės, tik keičiasi galbūt pats jos naudojimas, kai kurie parametrai – reikės daugiau kvadratinių metrų žmogui, nebus efektyvu „susodinimas“, bet galbūt daugiau bendravimas. Keisis labiau jau pats biurų naudojimas“, – BNS aiškino teigė K. Sasnauskas.
Pelningumo traukimasis, alternatyvių segmentų plėtra
Du rinkos dalyviai tarp svarbiausių šių metų įvykių ar tendencijų išskyrė pelningumo traukimąsi ir investuotojų lūkesčių grąžai korekcijas.
„Didelis pinigų kiekis rinkose skatino privačius institucinius investuotojus priiminėti rizikingesnius sprendimus, kas lėmė gerokai susitraukusias pelningumo normas. Didėjant konkurencijai investuotojai į populiarius objektus turėjo investuoti didesnes sumas, kas natūraliai didino laikotarpį, per kurį investicija atsipirks. Ši tendencija ryškiausiai juntama populiariausių turto klasių šiais metais segmente – logistikos, mažmeninės prekybos tinklų, A klasės klasės biurų“, – BNS sakė NT plėtros bendrovės „SBA Urban“ vadovas Giedrius Muliuolis.
Anot jo, anksčiau mažiau patrauklūs ir alternatyvūs NT projektai šiais metais atsidūrė plėtotojų ir investuotojų akiratyje.
„Pavyzdžiui, pozityvios tendencijos ir poreikis e-prekybos, gamybos sektoriuose lėmė išaugusią paklausą logistikos srityje – pastaroji tapo viena populiariausių turto klasių 2021 metais. Tuo tarpu užsienio investuotojų dėmesys ir pirmieji sandoriai iki tol Lietuvoje neegzistavusiam bendrojo gyvenamojo būstų (angl. co-living) segmentui nuteikia optimistiškai – ši sritis ateinančiais metais gali dar labiau ūgtelti“, – sakė G. Muliuolis.
Jis taip pat pabrėžė, kad įtempta situacija sostinės NT rinkoje paskatino vystytojus ieškoti ne tokių pervertintų ir greičiau atsipirksiančių alternatyvų kituose Lietuvos miestuose.
„Daugėjo projektų mažesniuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje. Taip pat šiais metais buvo galima stebėti vis daugiau Lietuvos vystytojų žengiančių už šalies ribų – padaugėjo žemės įsigijimų ir naujų projektų Latvijoje“, – aiškino G. Muliuolis.
Investicijų bendrovės „Eika Asset Management“ generalinė direktorė Viktorija Orkinė BNS teigė, jog labiausiai nustebinęs sandoris šiais metais buvo Vokietijos specializuotos polimerų gamybos bendrovės „Rehau“ gamyklos pardavimas Klaipėdos LEZ žemesniu nei 6 proc. pelningumu.
Anot architektų bendrovės „Do architects“ bendraįkūrėjos ir vadovaujančios partnerės S. Daugėlienės, šiemet buvo matomas didesnis susidomėjimas teritorijų konversijomis.
„Dar prieš keletą metų jos gąsdino didesnę dalį vystytojų, tačiau dabar susidomėjimas jomis tikrai auga. Tam turbūt įtakos turėjo ir sėkmingai realizuotos ar realizuojamos konversijos, kaip Paupio rajonas, konversijos Markučiuose ar Naujamiestyje“, – sakė S. Daugėlienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog vis labiau pastebimas augantis visuomenės aktyvumas dalyvaujant viešuose projektų aptarimuose.