Tarp lietuvių nakvynės namai vis dar nepopuliarūs

Vasarai pasibaigus, Lietuvoje įkurtų nakvynės namų savininkai džiaugiasi – nors orai turistų nelepino, jų nemažai sulaukta tiek Vilniuje, tiek Kaune. Kol lietuviai vis dar retai apsistoja kitų šalies miestų nakvynės namuose, čia plūsta ne tik kaimyninių šalių gyventojai, bet ir iš JAV ar Australijos atvykę piliečiai. Visgi, kambariai smulkėja ir „tikrųjų“ keliautojų mažėja – Lietuvą pasiekė ir kitose šalyse vyraujančios nakvynės namų lankytojų kaitos tendencijos.

Statistikos departamento duomenimis 2011 m. Lietuvoje buvo įsikūrę septyniolika nakvynės namų. Juos dažniausiai galima rasti didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nakvynės namai - tai įstaiga, kurioje paprastai apsistoti pigiau nei įprastame viešbutyje: nors dažniausiai kambariu tenka dalytis su kitais atvykėliais, nakvynės kaina gali būti ir keletu kartų mažesnė. Pavyzdžiui, Lietuvoje už nakvojimą su tame pačiame kambaryje apsistojusiais svečiais teks sumokėti apie 35 – 40 litų žmogui. Tiesa, pasak kalbintų nakvynės namų darbuotojų, Lietuvą pasiekė ir kitose pasaulio šalyse įsivyravusios tendencijos – nakvynės namų paslaugomis pradėjo naudotis ne tik jauni keliautojai, bet ir šeimos, tad siūlomi kambariai mažėja, o pačios įstaigos vis labiau panašėja į nebrangius viešbučius.

Mažėja keliautojų, daugėja taupančių

Ši vasara nakvynės namų savininkų nenuvylė. Nors šiemet šiltuoju metų sezonu orai Lietuvoje buvo permainingi, atvykėliai aktyviai ieškojo, kur nebrangiai apsistoti tiek Vilniuje, tiek Kaune. Pasak Nacionalinės jaunimo nakvynės namų asociacijos prezidento Artūro Jakubčionio, nakvynės namų nepalietė net ekonominė krizė. „Jei 2009 – 2010 m. krizė pradėjo įsibėgėti, žmonės pradėjo ieškoti pigesnės nakvynės, atsisakydavo brangesnių vietų. Taigi, nakvynės namai tą pajuto ne taip skausmingai, tapo alternatyva“, - sakė jis. Tiesa, į keliautojų srautą reagavo ir pati rinka - šiemet atsirado ir daugiau nakvynės namų, kurie tarpusavyje pasidalijo atvykusių keleivių srautą. „Vien Vilniuje atsidarė septyni nauji nakvynės namai“, - pakomentavo „Fortuna Hostel“ nakvynės namų vadovas Paulius Brazlauskis.

Pasak nakvynės namų darbuotojų, šiemet vis dar jaučiama, jog po truputį keičiasi įstaigų klientų poreikiai. Nuolatiniais nakvynės namų klientais tapo ne tik individualūs su kuprine ant pečių keliaujantys jauni žmonės, bet ir šeimos ar keliautojų grupės.

„Tai pasaulinis dalykas, vadinamas „flachpacking“. Tai tokia kategorija žmonių, kurie gyvena nakvynės namuose, tačiau į juos žvelgia labiau kaip į nebrangų viešbutį. Jei kas nors atidaro naujus nakvynės namus, tai nuo viešbučio juos dažniausiai skiria tai, kad jie turi bendrus dušus ar jais dalijasi keli kambarių numeriai. Kokybe nakvynės namai dažnai gali ir pasivyti viešbučio lygį. Pavyzdžiui, pas mus yra liukso klasės kambariai – juos vertinant, jie tiesiog neturi dušo ar tualeto, tačiau pagal įrengimą ten tarsi trijų žvaigždučių viešbučio lygio kambarys“, - kalbėjo Kaune įsikūrusių nakvynės namų „R hostel“ darbuotojas Antanas.

Jam pritarė ir kiti pašnekovai. „Pajutome, kad dažniau atvažiuoja grupės žmonių, tarkim tų, kurie nori pasilinksminti. Jie ne tiek nori keliauti kiek atvažiuoja pasilinksminti radę pigius bilietus“, - pasakojo Vilniuje esančių „Jimmy Jumps house“ vardo atskleisti nenorėjusi darbuotoja.

Klientų pasikeitimas skatina pokyčius ir pačiuose nakvynės namuose. „Anksčiau turėdavome labai mažai privačių kambarių – dviviečių, triviečių, keturviečių. Didžioji dalis kambarių būdavo su dviaukštėmis lovomis. Dabar kambarius perdarėme ir iš trylikos, kurie būdavo su dviaukštėmis lovomis, liko tik trys. Šie mažesni kambariai yra tam, kad tiktų keliautojams iš Lenkijos, Baltarusijos. Žmonių, kurie nori su nepažįstamu žmogumi gyventi viename kambaryje, kiekvienais metais mažėja“, - apie pasikeitimus papasakojo P. Brazlauskis.

Pasak jo, į nakvynės namus atvykstančių jaunųjų keliautojų kiekis sumažėjęs ir todėl, kad jie Lietuvą spėjo aplankyti jau anksčiau: „Kaip pradėjo jų kiekis prieš penketą metų mažėti, taip keliautojų, kurie keliauja su kuprine ant pečių, kiekvienais metais vis mažiau. Šios kategorijos – jaunimo, kuris atvyksta į Lietuvą, - srautas sumažėjęs, nes jie buvo čia atvažiavę, viską pamatė, o antrą kartą čia nebėra, ko važiuoti“.

Lietuviai nakvynės namuose neapsistoja

Nakvynės namai tarp pačių lietuvių vis dar nepopuliarūs. „Lietuviai nežino apie nakvynės namus, kol kas nesupranta, kas tai yra. Mes orientuojamės į užsieniečius: mūsų rinka – užsienio turistai. Lietuvius, be abejo, priimame, laukiame, bet jų yra mažas procentas. Jeigu ne lietuvių grupės, jų skaičius būtų iki dešimties procentų“, - kalbėjo P. Brazlauskis.

Kiekvienuose nakvynės namuose užsienio šalys, iš kurių apsistoja daugiausiai atvykėlių, skiriasi, tačiau tarp pirmaujančių sąraše daugiausiai - Europos valstybių gyventojai. „Iki šiol, bent jau vasarą pas mus būdavo daugiausiai vokiečių ir ispanų, beveik nebūna italų – galbūt jie nemėgsta nakvynės namų. - pasakojo „R hostel“ darbuotojas Antanas. - Dažnai būna ir australų, atvykėlių iš Naujosios Zelandijos, kurie keliauja čia bene tris mėnesius – atvažiuoja į Europą ir visą ją išmaišo“.

P. Brazlauskis nurodė, jog jo vadovaujamuose nakvynės namuose Vilniuje klientų kilmė kiek skiriasi. „Jei birželio mėnesį, tai daugiausiai lankytojų buvo iš Anglijos, Baltarusijos, Lenkijos. - pasakojo jis. - Birželio mėnesį turėjome ir po vieną svečią iš Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Honkongo, Azerbaidžiano“. Tuo tarpu „Jimmy Jumps house“ nakvynės namų darbuotoja kaip dažniausius nakvynės namų lankytojus įvardijo australus, amerikiečius, anglus.

Pesimizmą kelia nutraukti skrydžiai

Nors vasarą nakvynės namuose apsistojusių turistų skaičius nakvynės namų vadovus tenkino, ateityje situacija kai kur gali ir pasikeisti. Tai lemia ne tik auganti konkurencija tarp nakvynės namų, bet ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, Kaune, turistų srautas ateityje, pasak „R hostel“ darbuotojo Antano, dar labiau sumažės dėl lėktuvų skrydžių pasikeitimų.

„Aš pesimistiškai žiūriu į rudens ir žiemos sezoną dėl perkeltų skrydžių. Anksčiau kai kurie mėnesiai praktiškai buvo geresni už vasaros mėnesiu – buvo labai daug svečių iš Olandijos, Prancūzijos, nes iš ten buvo tiesioginių skrydžių į Kauną. O šiemet, kai šie skrydžiai buvo panaikinti, kai bus panaikintas skrydis į Kauną iš Suomijos bei kitų krypčių, manau, jog žiemą bus labai prastai. - kalbėjo Antanas. - Vasarą, nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio, yra gana paprasta, kadangi yra daug su kuprine ant pečių keliaujančių keliautojų. Jie aktyvūs ir jų yra nemažai, skųstis negalime. Tačiau žiemą turistai keliauja avialinijomis, o jei šis kanalas „nukertamas“ nebelabai yra šaltinių, iš kurių atsirastų turistų“.

Be to, kitaip nei kitose šalyse, keliautojų srautų nakvynės namuose ateityje nepadidina ir Lietuvos gyventojai. „Pavyzdžiui, Vokietijoje didesnę keliautojų dalį sudaro patys vietiniai gyventojai. Čia daug kas priklauso nuo šalies specifikos - mažose šalyse, kaip taisyklė aišku, kad vietinių žmonių yra gerokai mažiau negu kad užsieniečių“, - sakė A. Jakubčionis. Jo teigimu, Lietuvoje kitaip nei užsienyje apskritai dar nėra keliautojų, „užaugusių“ keliauti ir tokiose įstaigose apsistoti su šeimomis.

Visgi, tikimasi, kad ateityje nakvynės namų rinka šalyje tik plėsis, o konkurencija – didės. Šiuo metu įstaigų savininkai klientus vilioja ne tik žemomis kainomis, bet ir galimybe susipažinti su kitais keliautojais, prisijungti prie bendrų veiklų. „Nakvynės namai organizuoja „ėjimu“ per barus, lengva susitikti, susipažinti su kitais žmonėmis. Bent jau pas mus yra bendrasis kamabrys, kur gali susirinkti visi svečiai, bendrauti“, - sakė „Jimmy Jumps house“ atstovė.