LAT kovo 31 dieną patenkino „Montuotojo“, „Mitnijos“ ir „HSC Baltic“, kurios ginčija savivaldybės sprendimą nutraukti Lazdynų baseino statybų sutartį, prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
„Iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka neišbraukus ieškovių iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, jos galimai būtų eliminuojamos iš vykdomų viešųjų pirkimų ir dėl to patirtų nuostolių dar teismui neišnagrinėjus bylos ir neperžiūrėjus skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties bei nepriėmus galutinio sprendimo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo“, – rašoma LAT nutartyje.
Joje pažymima, kad taip pat galimai būtų pažeista „Montuotojo“, „Mitnijos“ ir „HSC Baltic“ reputacija, apsunkintas jų grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį joms galimai palankaus teismo sprendimo atveju.
Sostinės savivaldybės administracijos prašymu bendrovės buvo įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą sausio pabaigoje, po įmonėms nepalankaus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo. Į šį sąrašą bendrovės įtraukiamos trejiems metams, jeigu padaro esminių sutarties pažeidimų.
Apeliacinis teismas šiemet sausį pripažino, kad Vilniaus vadžia teisėtai nutraukė beveik 22 mln. eurų sutartį su bankrutuojančia statybų bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“) ir jos partnerėmis. Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį bei atmetė „Montuotojo“, „Mitnijos“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ skundą.
Vilniaus apygardos teismas pernai rugpjūtį paskelbė, kad „Active construction management“ savo neveikimu iš esmės pažeidė sutartį, o jos partnerių teiginiai, jog iki bendrovės bankroto savivaldybė nereikalavo atlikti darbus, yra nepagrįsti. Tuo metu „Mitnija“ visų mažųjų rangovių vardu teigė mananti, kad teismas nepagrįstai visą sutarties vykdymo atsakomybę perkėlė jiems.
Pasak „Montuotojo“ generalinio direktorius Martyno Pargaliausko, Lazdynų baseino statybose jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavusios įmonės yra tapusios pagrindinės rangovės „Active construction management“ bankroto įkaitėmis.
„Vilniaus savivaldybės sprendimas dėl projekto partnerių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo nesąžiningas, todėl Aukščiausiojo Teismo sprendimą vertiname palankiai. Išnaudodami visas teisines priemones toliau sieksime įrodyti, jog savivaldybės bandymas visą atsakomybę perkelti projekto partnerėms, ignoruojant daugelį aplinkybių pakeitusį pagrindinės rangovės bankroto faktą, yra neteisingas“, – BNS atsiųstame komentare teigė M. Pargaliauskas.
„Mitnijos“ generalinis direktorius Julius Gendvilis tame pačiame komentare pabrėžė, kad iki „Active construction management“ bankroto visi darbai ir komunikacija vyko tik tarp pastarosios įmonės ir Vilniaus savivaldybės administracijos.
„Mažieji projekto partneriai neturėjo jokių galimybių įtarti apie gręsiantį pagrindinio rangovo bankrotą, taip pat negalėjo kontroliuoti savivaldybės ir rangovo veiksmų. Didelės pinigų sumos pagrindiniam rangovui buvo mokamos už dar į objektą nepristatytą ir nesumontuotą įrangą, taip pat už net nepradėtus atlikinėti darbus, nors tokių atsiskaitymų rangos sutartis nenumatė“, – tvirtino J. Gendvilis.
„Mums kaip mažiesiems sutarties partneriams kilo rimtų klausimų, kuo remiantis ir ko siekiant nuolat darbus atlikti vėluojančiam ir dar teisės į mokėtinas sumas neįgijusiam pagrindiniam rangovui mokėjimus vykdė savivaldybė“, – pridūrė jis.
Baseino statybų sutartį su rangovėmis savivaldybė nutraukė 2020-ųjų pradžioje, teigdama, jog rangovai atsisako tęsti darbus. Bendra sutarties vertė siekė 21,8 mln. eurų.
Vilniaus valdžia vasario pabaigoje pasirašė sutartį su Lazdynų baseino statybų užbaigimo konkursą laimėjusiu Panevėžio statybos trestu.
Daugiau nei 20 mln. eurų vertės darbai turėtų būti atnaujinti artimiausiu metu ir baigti iki 2022 metų pradžios. Savivaldybės teigimu, ankstesni rangovai buvo atlikę apie 40 proc. darbų,