„Panaikintas nuosavybių teisių atkūrimas ir panaikinti sandoriai“, – Eltai sakė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė.
Pirmadienį prokuratūros skundą teismas patenkino visiškai.
Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pripažino negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduoti šie sklypai, taip pat teismas nusprendė taikyti restituciją ir šiuos sklypus grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn, pirkėjams už tai atlyginant.
Prokuratūra gynė viešąjį interesą dėl galimai neteisėtai privačion nuosavybėn perleistos valstybinės žemės.
„Buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises natūra, pažeidžiant įstatymus“, – sako prokurorė S. Gradzevičienė.
Teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas. Jeigu teismų sprendimai ir toliau bus palankūs prokuratūrai, sklypai bus grąžinti valstybei.
Minėtiems sklypams teismas jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.
2019 metų rugpjūtį šiuos sklypus įsigijo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis su žmona.
NŽT Kauno teisme nagrinėtoje byloje yra atsakovė, kaip Rasa ir Šarūnas Matijošaičiai, trečiasis suinteresuotas asmuo yra Kauno miesto savivaldybės administracija.
Regionų administracinis teismas pripažino, kad NŽT sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno mieste, buvo priimti pažeidžiant teisės aktus.
„Teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės O. A. J. Kauno miesto gyvenamojoje vietovėje, buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų nuostatas, todėl yra neteisėti ir naikintini. Taip pat teismas nusprendė taikyti restituciją ir šiuos sklypus grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn, pirkėjams už tai atlyginant. Teismas kartu pabrėžė, kad nekilnojamojo turto pirkėjai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kadangi jie tą turtą įsigijo neteisėtų administracinių aktų pagrindu“, – rašoma teismo pranešime.
Matijošaičių įgytų sklypų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas ir 2022 metais LRT atliktame tyrime. Jo metu paaiškėjo, kad Matijošaičių šeimos atstovė savininkų vardu pateikdavo prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), o ši kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės planavimo ir architektūros skyrių dėl sklypų suformavimo.
Nurodoma, kad skyrius savininkų prašymus atmesdavo teigdamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės, tačiau kai dėl tų pačių sklypų kreipdavosi Matijošaičiams atstovaujanti moteris, žemė jau būdavo laisva. Skubos tvarka suformuoti sklypai būdavo perduodami NŽT. Netrukus juos įsigydavo Š. Matijošaitis ar jo valdomos įmonės.
Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo mažiausiai 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose.