Kauno apygardos teismo teigimu, „Kamesta“ neatitinka nemokios įmonės sąvokos – nors ir negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, tačiau šie sunkumai nėra nuolatiniai.
„Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra minimalios“, - BNS informavo teismas.
Sausį skelbta, kad „Kamestos“ vadovas Valentinas Marcinkevičius teismui pateikė ieškinius dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bankroto bylą teismas kelti atsisakė.
Automobilių kelių direkcija pernai nutraukė dvi 11,26 mln. eurų vertės žvyrkelių asfaltavimo sutartis su „Kamesta“, nes pagal 2016 metais pasirašytas sutartis aštuoniuose šalies rajonuose liko neišasfaltuoti 27 ruožai, kurių bendras ilgis yra apie 54,5 kilometro. Įmonė tuomet teigė pati nutraukusi sutartis, nes jų įgyvendinti nebuvo galima dėl direkcijos kaltės.
Registrų centrui pateiktoje 2017 metų ataskaitoje bendrovė nurodė, jog 2018-aisiais turi 22 mln. eurų vertės užsakymų, kurių dalis tęsiasi nuo 2017 metų. Darbai atliekami Kauno mieste ir rajone, Jonavos, Tauragės ir Prienų rajonuose.
2017 metais „Kamesta“ pasiekė 5,43 mln. eurų apyvartą (31 proc. mažesnę nei 2016-aisiais) ir patyrė 2,2 mln. eurų nuostolių. Metų pabaigoje „Kamesta“ buvo sukaupusi 4,6 mln. eurų nepaskirstyto pelno.
2017 metais įmonėje dirbo vidutiniškai 245 žmonės. „Sodros“ duomenimis, pernai spalį joje buvo 184 apdraustieji.