Pastebi augimą didmiesčiuose
„Ober Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad pastaraisiais metais matome gana spartų augimą visuose šalies didmiesčiuose.
„Lietuva turbūt išgyvena savo antrąjį aukso amžių, bent jau jeigu kalbant apie nekilnojamojo turto rinką. Šiais metais stebime gana spartų augimą visuose šalies didmiesčiuose. Augimas svyruoja nuo 5 iki 10 proc. per metus. Labiausiai brango mažesniuose miestuose, kur kainų lygis yra žemesnis. Pasiekti tą santykinį kainų augimą ten yra daug lengviau nei sostinėje ar Kaune, Klaipėdoje. Bet didžiuosiuose miestuose irgi jaučiamas augimas 5-6 proc. Vilniuje augimas tęsiasi jau 8 metai. Per tą laiką pakankamai ženkliai paaugo“, – tikino jis.
„Sunku būtų pasakyti apie kainas, bet jeigu jau kalbame apie šalies sostinę, tai suma greičiausiai būtų arti 100 tūkst. eurų“, – tokią sumą laidoje įvardijo ekspertas.
Nuosavas būstas – kaip investicija
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pabrėžė, jog būsto kainos auga, o viena iš priežasčių – didesni žmonių atlyginimai.
„Pagal mūsų skaičiuojamą indeksą, būsto įperkamumas visuose didmiesčiuose yra pakankamai arti rekordinių aukštumų. Galbūt tik Kaune yra sumažėjęs, nes ten pagyvėjo būsto rinka. Atlyginimai augo taip pat labai sparčiai. (...)
Šiuo metu Vilniuje mes turime apie 140 indekso vertę, Kaune yra ape 190, Klaipėdoje maždaug per vidurį. Būsto kainos ir dėl augančių atlyginimų, ir dėl augančių lūkesčių sparčiai auga, dalis gyventojų, žinoma, į būstą žiūri ir kaip investiciją. Kitos gyventojams prieinamos alternatyvos neduoda labai patrauklios grąžos šiais mažų palūkanų laikais“, – aiškino V.Šimkus.
Didelių pokyčių nenusimato
Kalbėdamas apie tendencijas, jis tikino, kad būsto rinkoje ypač didelių pokyčių nenusimato.
„Įperkamumas didėja dėl labai sparčiai augančių atlyginimų. Dabar ekonomika lėtėja, žmonių pajamos augs lėčiau, nežinau, kaip atrodys būsto kainos, bet tokių šuolių, kaip buvo šiemet, nebus. Bet iš esmės kažkokių labai didelių pokyčių būsto rinkoje nematome.
Mes nematome priežasčių didėti palūkanoms. Kintama dalis, tikėtina, tikrai nesikeis artimiausius kelerius metus. Neigiamų palūkanų politika Centrinio banko išliks, tikėtina, kad kintama dalis nesikeis. Kažkokių didelių, fundamentalių priežasčių keistis maržoms nėra“, – tikino pašnekovas.
Dėl ko didėja indeksas
Nekilnojamojo turto (NT) analitikas, įmonės „Real Data“ direktorius Arnoldas Antanavičius prognozuoja kiek kitokį vaizdą ir sutiko ne su visais laidoje kitų pašnekovų išsakytais teiginiais. Anot jo, žmonės ne visada suvokia, ką reiškia indekso pokyčiai.
„Aš norėčiau paprieštarauti kai kuriems teiginiams, kurie buvo pasakyti. Visai neseniai dariau pranešimą vien apie Vilniaus būsto kainų pokyčius. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pas mus yra įprasta kainų kilimą arba pigimą vadinti indekso pokyčiu. Tai, kad keičiasi indeksas būsto kainų arba ta vidutinė būsto kaina, nereiškia, kad atitinkamai keičiasi pats būstas. Kaip sakoma, būstas brangs, nes padidėjo indeksas. Jis gali padidėti dėl daugybės priežasčių. Pavyzdžiui, žmonės perka tiesiog brangesnį turtą, kuris yra centre, arba naujesnį turtą, kuris yra brangesnis. Aišku, aš nesakau, kad realiai nepabrangsta turtas, kai tu lygini obuolį su obuoliais, bet tas pokytis tikrai nėra toks reikšmingas“, – tikino A.Antanavičius.
Tuo tarpu V.Šimkus atkreipė dėmesį į naujos statybos sandėrius.
„Viena iš priežasčių, kodėl auga būsto kaina, todėl, kad bent Vilniuje didėja dalis naujo būsto sandėrių struktūroje. Jeigu matome, kad Vilniuje apie 40 proc. nuo visų būstų sandėrių yra naujos statybos, o prieš porą metų buvo 30-35 proc.“, – sakė V.Šimkus.
„Čia ir yra atsakymas, kad brangsta greičiausiai ne dėl to, kad pakilo kaina to paties būsto po metų, bet žmonės yra linkę drąsiau skolintis iš bankų, imti didesnę sumą, ką ir minėjo kolega. Rezultatas toks, kad tie visi indeksai kyla į viršų“, – truputį paprieštaravo A.Antanavičius.
Arenoje – namų ir kotedžų sektorius
Anot A.Antanavičiaus, vis svarbesnę reikšmę įgyja namų ir kotedžų segmentas.
„Mes kalbame apie būtų kainas, bet dar yra kotedžų segmentas, kuris keliauja visiškai atskirai ir kažkodėl yra dažnai užmirštamas. Jeigu mes matome, kad tų pačių indeksų arba palyginamųjų būtų kainos yra linkusios 2,3,4 ar 5 proc., tai su nuosavais namais, kotedžais jau ne vienerius metus suminės kainos nesikeičia.
Šio segmento kainos jau ne vienerius metus nedidėja. Tiesa, žmonės kuo toliau, tuo labiau perka kotedžus ir namus. Tai yra prekė, kurią tu gali nusipirkti jau tada, kai tavo perkamumas yra 100 ir daugiau tūkstančių. Iki tos ribos dar perka butus, skaičiuoja, kaip kito kainos. Kuo toliau butai yra linkę brangti, tuo labiau namų segmentas ateina į areną ir jie pradeda daryti vis didesnę konkurenciją. Šiuo atveju galima nuraminti žmones, kad butai negalės brangti iki begalybės, nes šalia yra namų-kotedžų segmentas, kur realiai kaina nesikeičia“, – sakė NT ekspertas.
R.Reginio teigimu, yra dvi esminės priežastys, kurios ateityje nulems būsto rinkos pokyčius.
„Yra du dalykai – kišenės – kaip aš juos vadinu: kiek žmonės uždirba ir kaip lengvai jie gali pasiskolinti būstui. Viskas priklausys nuo šių veiksnių. Bent jau ekonomistai kitais metais mums prognozuoja mažesnį augimą, bet augimas vis tiek išliks. Būsto finansavimo sąlygos irgi iš esmės nesikeis. Bent jau prognozuoja, kad ir maržos galbūt toliau neaugs ir bendros tendencijos nesikeis. Galima prognozuoti, kad būsto augimas rinkoje išliks, tik jis bus lėtesnis negu šiais metais“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie globalią rinką, A.Antanavičius tikino, kad kiekvienais metais galime pamatyti grėsmių užsienyje, bet scenarijus, kai butai yra neperkami ir stovi tušti, niekada neišsipildo.
Tiesa, jis taip pat paminėjo dar kelis veiksnius, kurie gali turėti įtakos rinkai: Trumpo politika, Amerikos ir Kinijos prekybos karas, potenciali apkalta Trumpui.
„Noras „užsipirkti“ būsto niekada nepraeis. Kalbant apie pozityvą kitais metais – didelis klausimas. Tiksliai prognozuoti, manau, mažai kas gali, net ir pasauliniu mastu, nes labai daug viskas priklauso ir nuo „Brexit“. (…) Kalbant apie tą patį įperkamumą, vėlgi reikia turėti omenyje, kad jis įskaičiuojamas skaičiuojant ir paskolas, ir banko galimybes gauti kreditą. Įvykus kažkokioms perturbacijoms globalioje užsienio arenoje, labai tikėtina, kad bankų finansavimas irgi gali pasikeisti ir tada įperkamume mes matysime labai kardinalius pokyčius“, – kalbėjo NT ekspertas.