Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą butą Lietuvoje, nustėro: viskas atrodė taip, lyg čia lankėsi ilgapirščių gauja. Nei šaldytuvo, nei skalbimo mašinos, nei viryklės, nei baldų – tokį sukrečiantį vaizdą pamatė Laura.

Pasirodo, nuomininkai išsinešė viską. Be to, jie ne tik beveik pusę metų nemokėjo už butą, bet ir „padailino“ jį taip, kad dabar net baisu į vidų užeiti.

Moteris į DELFI kreipėsi norėdama perspėti kitus: „Kas jau giriasi tokiais dalykais, tokiomis nelaimėmis, – atsiduso ji. – Noriu tiesiog atkreipti dėmesį, perspėti kitus nuomotojus atsakingai sudaryti nuomos sutartį, nes vien prie kavos puodelio padėti du parašus nepakanka.“

Nemokėjo nuomos, o išsikraustydami išsinešė viską

Butą viename Lietuvos didmiesčių moteris paveldėjo. Kadangi pati gyvena užsienyje, ji nusprendė išnuomoti būstą.

„2015 m. įsikėlė šeima su dviem mergaitėmis. Abu dirbantys, ji – kirpėja, jis – statybininkas. Atrodo, viskas gerai. Bute buvo viskas, ko reikia gyvenimui, – šaldytuvas, televizorius, indai, patalynė, baldai. Nors tai nebuvo renovuotas butas, bet tvarkingas.

Kadangi nuomininkas – statybininkas, sutarėme, kad jie iš pradžių nemokės nuomos, bet patys pasikeis plyteles, grindų dangą“, – pasakojo Laura.

Ramia širdimi išnuomojusi butą Laura išvyko į užsienį, tačiau jau beveik po metų kilo pirmosios problemos dėl mokėjimų.

„2016 m. vasarą prasidėjo įvairūs pasiteisinimai, tačiau paskui jie tai dalį sumos sumokėdavo, tai vėliau vėl nemokėdavo, kol nuo 2017 m. lapkričio mėnesio visiškai pradėjo nemokėti.

Galvojau, kad tikrai žmonėms kažkas atsitiko, gal susirgo, gal jiems nelaimė. Be to, kadangi esu ne Lietuvoje, mano situacija sudėtinga – negalėjau atvykti pas juos pasižiūrėti ir pasikalbėti“, – sako ji.

Tačiau jau po kelių mėnesių moteris gavo žinutę, kad nuomininkai išsikrausto. Netrukus ji pati trumpam vizitui grįžo į Lietuvą.

„Kai jau pranešė, kad išsikrausto, atvažiavau ir pamačiau visą realią situaciją. Pasirodo, jie išsikraustė, nes paslaugų tiekėjai buvo atsiuntę keletą raštų, kad bus atjungiamas vanduo ir elektra. Jie patys suprato, kad neišgyvens tokiame bute.

Pats butas atrodė lyg nusiaubtas. Pats geriausias informacijos šaltinis – kaimynai, kurie papasakojo matę, kaip prieš dvi savaites nuomininkai viską nešė, kraustė ir išsivežė. Manau, kad jie išsikraustyti galėjo kažkur balandžio pradžioje“, – pasakojo Laura.

Ji vis dar negali patikėti: išnešti ne tik baldai, buitinė įranga, bet ir indai, patalynė.

„Tai nebuvo nauji daiktai, bet jie buvo. Dabar nėra nieko.

Nuėjome pas teisininkę, klausėme, kaip mums elgtis, ką daryti, bet teisininkė tik pasakė, kad nėra padarytas joks nusikaltimas, ir mes nieko negalime padaryti. Patarė neviešinti nuomininkų pavardžių ir kitos informacijos socialiniuose tinkluose, nes, aš pati tų įstatymų nežinau, čia teisininkės žodžiai, yra priimtas įstatymas, kuris skiria baudžiamąją atsakomybę už asmens duomenų paviešinimą“, – prisimena nuomotoja.

Butą suniokojo „įspūdingu“ remontu

Tačiau dar labiau Laurą pribloškė padarytas „įspūdingas“ buto remontas, dėl kurio nuomotoja leido nemokėti nuomos už kelis mėnesius.

„Nežinau kokiu būdu, iki absurdo juokinga, bet įdėtas per mažas langas, išlaužtos durys, kampai nugraužti šuns, išplėštos rozetės. Atkreipkite dėmesį nuotraukoje, kaip pakeista grindų danga. Taip, jūs teisingai matote, ji sudėta iš dviejų spalvų“, – pažymi.

Lauros teigimu, skola už nuomą siekia 2000 eurų, buto nuniokojimo nuostoliai kainuos dar bent 5000 eurų.

„Kokias teises aš turiu kaip buto savininkė? Turiu teisę valstybei mokėti pajamų mokestį, net jeigu tai ne pajamos, o nuostoliai? Lietuvoje visiškai neginamos nuomotojų teisės, mes esame visiški bejėgiai, niekam tai neįdomu“, – pareiškė buto savininkė.

Savo pagrindine klaida ji laiko tai, kad nuomos sutartyje nepridėjo buto nuotraukų, nesudarė baldų ir įrangos sąrašo.

„Kitą kartą jeigu nuomočiau, būtinai nuomos sutartį neščiau notarui, pasiimčiau depozitą, nes mes nebuvome jo paėmę“, – pripažįsta ji.

Kreiptis į teisininkus, bandyti ieškoti teisybės Laura nežada, mat nenori įsivelti į ilgus procesus, kai gyvena užsienyje, o į Lietuvą grįžta retai.

„Mūsų pirmas rūpestis – sutvarkyti butą. Nežinau, ar jį nuomosime, ar parduosime. Susiremontuosime, kad turėtume, kur gyventi grįžę į Lietuvą. Tikriausia, mūsų kaltė, kad taip įvyko, todėl norime perspėti kitus, kad būtų labai atidūs“, – sakė Laura.

Kaip apsisaugoti

Advokatas Vilius Martišius DELFI komentavo, kad nuomos sutartis nebūtinai turėjo būti patvirtinta notaro ir moteris tikrai galėjo kreiptis į teismą.

„Tokia nuomos sutartis galioja, nėra reikalavimo, kad ji turi būti patvirtinta notariškai. Reiktų ją pateikti į tesimą, taip pat, jeigu buvo susirašinėjimai e. paštu ar žinutėmis dėl skolų, yra sąskaitų išrašai, kokie buvo mokėjimai, jei buvo atliekami pavedimu – viską surinkti“, – sako jis.

V. Martišius pažymi, kad kai ginčai vykta tarp dviejų šalių, paprastos nuomos sutarties visiškai pakanka teisme. Tačiau visiems nuomotojams vis tiek pataria ją įregistruoti Registrų centre, apsisaugant nuo kitų galimų nemalonumų.

„Jeigu butas nuomojamas ilgesniam nei vienų metų terminui, nuomos sutartis turėtų būti registruota Registrų centre tam, kad būtų galima remtis sutartimi prieš trečiuosius asmenis.

Tarkime, jeigu nuomininkai būtų užlieję apatinį butą ir žemiau gyvenantys žmonės buto savininkei pareikštų pretenzijas, nuomotoja, turėdama registruotą sutartį, galėtų sakyti, kad nuostolius turi atlyginti bute gyvenantis nuomininkai. Tačiau registravimas aktualus tik dėl trečiųjų asmenų“, – pažymi jis.

V. Martišius sako, kad jeigu nuomos sutartyje nebuvo paminėta, jog butas nuomojamas su baldais ir daiktais, įrodyti, kad pavogti daiktai, sudėtinga, tačiau įmanoma.

„Reikėtų ieškoti įrodymų, pasitelkti kaimynus, kaip liudytojus“, – sako jis.

Visiems nuomotojams advokatas patarė būtinai į nuomos sutartį įtraukti daiktų ir baldų sąrašą, pridėti nuotraukas ir imti 1–2 mėnesių dydžio užstatą.