Juose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie dažniausiai skundžiasi ne tik didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis. Tačiau daugelis net neįtaria, kad dėl to kaltas ne tik pastatų amžius, bet ir specifinis šių namų statybos būdas, rašoma pranešime spaudai.
„Masinės daugiabučių namų statybos laikotarpiu šalies miestai ir miesteliai plėtėsi vienas į kitą kaip du vandens lašai panašių daugiabučių namų kvartalais.
Bėgant laikui jie paseno, susidėvėjo, išorinės konstrukcijos pasidarė „kiauros“ – košiamos vėjo ir nesulaikančios šilumos.
Dideles centralizuotai tiekiamos šilumos sąskaitas turintys apmokėti žmonės ieško išeičių ir stengiasi pirmiausiai spręsti rimčiausias problemas, tačiau nežinodami sovietiniams namams būdingų statybų ypatybių ir savo nuožiūra bandydami gerinti namo būklę tik nuskriaudžia patys save arba, patys to net neįtardami, kaimynus“, – sako bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska.
Pasak jo, yra trys svarbūs dalykai, kuriuos turėtų žinoti senos statybos daugiabučiuose gyvenantys žmonės.
1. Neapšiltinta perdanga tarp rūsio ir pirmojo aukšto.
Kai daugiabučio gyventojai dėl lėšų stokos nesiryžta kapitalinei renovacijai, stengiamasi po truputį apšiltinti atskiras namo dalis ar sistemas. Neretu atveju tai būna šildymo arba karšto vandens vamzdžių izoliacija, kuri sumažina į aplinką atiduodamos šilumos kiekius ir taip sutaupoma dalis kaštų vandens tiekimui ir pašildymui.
„Deja, dauguma senos statybos daugiabučių yra suprojektuoti ir pastatyti taip, kad perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto yra neapšiltintos, mat statant buvo preziumuojama, kad dalį šilumos pirmo aukšto gyventojai gaus nuo vamzdynuose cirkuliuojančio karšto vandens. Izoliavus šilumos punktus ir vamzdžius, labiausiai to net nežinodami nukenčia pirmo aukšto gyventojai, kurių butuose temperatūra sumažėja, o būsto grindys staiga tiesiog atšąla“, – sako „Rockwool“ atstovas.
Žinant tai, rekomenduojama kartu su vamzdyno izoliavimu pagalvoti ir apie rūsio lubų šiltinimą, kadangi pirmo aukšto gyventojai tikrai paklius į diskomfortą keliančios temperatūros spąstus.
2. Vientisos tūrinės laiptinės.
Naujesnės statybos daugiabučiuose besilankantys svečiai kartais patenka į anekdotines situacijas, kai dėl sudėtingo laiptinės išplanavimo neranda reikalingo buto arba mėgindami išeiti suka ratus, nerasdami durų.
Tuo tarpu sovietiniame daugiabutyje laiptinės paprastai yra vientisos tūrinės ir nepaliekančios erdvės fantazijai.
„Papildomos laiptinės erdvės, nuo bendros laiptinės atskirtos durimis, ar kiti laiptinės erdvę suskaidantys sprendimai nėra tik šiuolaikinės architektūrinės mados dalis. Tai pirmiausiai yra daroma dėl žmonių saugumo užtikrinimo.
Sovietinės statybos daugiabutyje įsiplieskus gaisrui antrame aukšte, į viršų kylantys dūmai be vargo pasieks ir devintąjį, o uždūminta laiptinė dar ir kliudys žmonių evakavimui.
Deja, pasiryžus remontui čia galima tik patarti rinktis nedegias apdailos ir šiltinimo medžiagas, kadangi perplanuoti bendras vidaus erdves paprastai nėra įmanoma“, – teigia A. Buska.
3. Atviri balkonai.
Naujos statybos namuose balkonas jau senokai tapo integralia buto dalimi. Neretai tai yra uždaros, įstiklintos bei izoliuotos patalpos, kuriose norint galima įsirengti net ir atskirą kambarį praplėsti bendrą gyvenamąjį plotą.
Tuo tarpu senos statybos namuose atviri balkonai ar lodžijos ženkliai padidina būsto nesandarumo efektą.
„Sovietinės statybos daugiabučiuose balkonai dažniausiai būdavo skirti skalbiniams džiovinti ar nenaudojamiems daiktams sandėliuoti, jų niekas netraktavo kaip natūralios būsto tąsos. Juos sandarinti nebuvo reikalo dar ir dėl to, kad centralizuoto šildymo kaštai būdavo pakankamai nedideli, tad masiškai stiklinti juos pradėta tik šaliai atgavus Nepriklausomybę.
Taip stengtasi pagerinti būsto sandarumą, sumažinti šilumos praradimus. Žinoma, visapusiškai geresnis bei vizualiai patrauklesnis būdas yra izoliuoti kiaurus balkonus bendrai visame daugiabutyje, tačiau ir individualios pastangos gali apsaugoti bent dalį turimo būsto sienų nuo per didelio šilumos laidumo“, - sako A. Buska.
Lietuvoje yra apie 34 tūkst. renovuotinų daugiabučių namų. Per metus atnaujinama maždaug 500 jų, tad pagerinti visų juose gyvenančių žmonių saugumo bei komforto sąlygas dabartiniais tempais užtruks maždaug 70 metų.