Savo patirtimi su LNK žiniomis dalinasi Vilnietis Dainius Zgrabskis. Investuotojas šiuo metu turi net dvidešimt vieną nekilnojamojo turto objektą, skirtą nuomai. Anot jo, ši veikla jam ne tik patinka, bet ir neša didelę naudą – padeda išsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo ir suteikia nuolatinį pajamų srautą.
Tokių investuotojų kaip Dainius Lietuvoje – daugybė. LNK žiniose teigiama, kad pernai, palyginus su užpernai, būstų parduota dešimtadaliu mažiau. Tačiau tų, kurie pirko antrą, trečią ar net ketvirtą būstą – padaugėjo.
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus dalinasi, kad beveik kas penktas butas buvo įsigytas kaip investicinis, tačiau daugiausia tokių atvejų fiksuojama ne sostinėje.
„Vilniuje ta dalis sudaro 18 procentų. Iš bendro viso didelio kiekio matome, kad tų Vilniuje įsigytų butų dalis yra šiek tiek mažesnė negu Lietuvos vidurkis. Kaune ta dalis sudaro apie 21 procentą, o Klaipėdoje – 25 procentus, tai Klaipėdoje tas investicinis būstas net kas ketvirtas“, – apie investicijas į nekilnojamąjį turtą pasakoja M. Samkus.
Lietuvių meilė nekilnojamajam turtui ekspertų nestebina. UAB „INRENTO“ vadovas Gustas Germanavičius teigia, kad tai yra tam tikra meilės forma turto klasei.
„Didelė priežastis dėl to, kad viena trūksta tradicijų. Bet kita, kai pagalvoji, kad investuoji į akcijas, obligacijas, tu investuoji į įmonę, bet nieko negali daryti su ta akcija – ji tau teikia finansinę naudą arba neteikia. O nekilnojamuoju turtu, tu gali jį nuomoti“, – sako vyras.
„Sakyčiau, kad lietuviai gan mažai supranta apie kitas finansines priemones ir perka tai, ką gali pačiupinėti“, – apie vyraujančias tendencijas investuoti į nekilnojamąjį turtą prideda investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Kaip pasakojama reportaže, žmonės renkasi investuoti į mažus butus, loftus, įvairias poilsio patalpas, kurių kaina, priklausomai nuo miesto, neviršija 100 000 eurų. Nuomos versle jau septintus metus besisukantis Dainius taip pat ieško pigesnio būsto, kurio kaina būtų bent penktadaliu mažesnė už rinkos.
„Tai yra mūsų apsidraudimas nuo galimų rinkos kritimų ir panašių netikėtumų. Mes visą laiką butą pageriname. Tai reiškia, jei reikia kapitalinio remonto ar tiesiog remonto, mes jį įrengiame stilingai. Taip sukuriama papildoma vertė, automatiškai gali gauti didesnę nuomą“, – pasakoja vilnietis.
Tačiau yra ir pavojų.
„Aišku, žmonės dažnai per optimistiškai mąsto, kad gausiu tokią nuomą, bet jei kažkas atsitinka, reikia numatyti lėšų remontams, ne visi nuomininkai būna tvarkingi“, – teigia V. Plunksnis.
Pasaulinė praktika rodo, kad investicija į būstą šiek tiek lenkia infliaciją, todėl jį pirkti ir nuomoti apsimoka. Be to, nors konkrečios statistikos nėra, tačiau įvairios apklausos rodo, kad nemažai lietuvių investuoja į nekilnojamąjį turtą ir užsienio šalyse.
„Karas privertė apsidairyti aplinkui. Jeigu Vilniuje, nauja statyba, dalinė apdaila vidutinė kaina 2005 Eur/kv.m, apsidairius aplinkui, yra šalių, kur klimatas daug šiltesnis, ir 1500-1600 Eur/kv.m nauja statyba, gražus kompleksas, su visa apdaila. Tai vieną iš objektų įsigijome užsienyje. Maža ką, jeigu karas“, – pasakoja Dainius.
LNK žiniose teigiama, kad daugiau kaip 173 000 žmonių mūsų šalyje turi po du arba daugiau butų, tačiau nereiškia, kad visi papildomą būstą perka nuomai. Gali būti, kad žmonės perka juos sau arba dalį laiko nuomoja, o vėliau perleidžia vaikams.
Visą LNK reportažą galite žiūrėti čia:
