Nekilnojamojo turto projektų valdymo ir įgyvendinimo bendrovės „Town projects“ bendraturtės Monikos Drigotienės teigimu, koronaviruso pandemija mūsų darbo įpročius pakeitė iš esmės: „Darbuotojams iš biurų persikrausčius į savų namų erdves, teko pratintis prie naujo darbo modelio – kai užduotis reikia atlikti nuotoliu. Vieni priprato greičiau, kiti – lėčiau, bet visi suprato, kad dirbti pasitelkus šiuolaikines technologijas tikrai galima ne tik biure“.
Kaip nurodoma Turto banko pranešime žiniasklaidai, akivaizdu, jog ekstremaliai situacijai suvaldyti pasitelktas modelis pasiteisino, o daugelis darbuotojų, net ir pasibaigus pandemijai, jau nebegrįžo prie tų pačių įpročių.
„Būtent todėl dabar įmonės vis dažniau taiko hibridinio darbo modelį, kai sutariama, kuriomis dienomis darbuotojas dirbs biure, o kada – nuotoliu. Be to, vis daugiau dėmesio kreipiama į darbuotojų emocinę sveikatą, stengiamasi apsaugoti specialistus nuo perdegimo, o darbo aplinkos keitimas galėtų būti vienas būdų, kaip tai padaryti“, – sakė pašnekovė.
Viena vertus, hibridinio darbo modelis Lietuvoje vis dar veikiau įsivaizduojamas kaip verslo prerogatyva, tačiau M. Drigotienė linkusi manyti, jog globalūs pokyčiai – tik laiko klausimas: „Natūralu, kad naujovės sparčiau prigyja privačiame sektoriuje, tačiau nemanau, kad viešasis sektorius yra išimtis. Galbūt pokyčiams reikia daugiau laiko“.
Specialistės vertinimu, kitokių darbo formų diegimas pirmiausia priklauso nuo konkrečių darbo funkcijų.
„Jeigu darbuotojas kasdien tiesiogiai nebendrauja su klientais, o daugiausia dirba kompiuteriu kabinete, manau, šias funkcijas jis sėkmingai galėtų atlikti ir nuotoliu. Gal kartais reikia ir pačių darbuotojų iniciatyvos, aktyvumo, išreiškiant norą dirbti hibridiniu būdu“, – svarstė bendrovės „Town projects“ atstovė.
Tuo metu hibridinio darbo pliusus, nesvarbu, ar dirbama viešajame, ar privačiame sektoriuje, darbuotojai vertina vienodai, neabejoja M. Drigotienė.
„Kartkartėmis, dirbdami ne biure, specialistai lanksčiau sprendžia problemas, ieško būdų, kaip optimizuoti kasdienius procesus. Kita vertus, hibridinis darbas – vadovo pasitikėjimo savo komandos nariais ženklas. Todėl dažniausiai darbuotojai prisiima daugiau asmeninės atsakomybės, nes nori pateisinti suteiktą pasitikėjimo kreditą“, – pripažino pašnekovė.
Hibridinio darbo valstybės institucijose prototipą pasiūliusios įmonės Turto bankas atstovai taip pat pripažįsta – pasitelkus šį modelį siekiama spręsti ne vien efektyvaus ploto panaudojimo klausimą.
„Popandeminiame pasaulyje daugelis darbdavių tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje susiduria su problema – žmonės nebenori grįžti į biurus, juos reikia motyvuoti. Mes – ne išimtis, – sakė Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius, – Tad hibridiniu būdu veikiančios patrauklios, komandų darbui pritaikytos darbovietės yra dalis šio sprendimo. Savo ruožtu skatiname darbuotojus daugiau naudotis biuru, kad stiprėtų ryšiai komandose ir didėtų darbo efektyvumas.“
Atnaujintame Turto banko biure Vilniuje, kuriame jau išbandomas toks modelis, įrengta tik 60 proc. darbo vietų, o biuro užimtumas svyruoja apie 50 proc. Skaičiuojama, jog hibridinis darbas per artimiausią dešimtmetį valstybės įstaigoms leistų pasiekti 16 kv. m ploto efektyvumo rodiklį.
„Žinoma, prognozuoti turto išlaikymo kaštus po dešimties metų sudėtinga. Šiuo metu kiekvieno kvadratinio metro išlaikymas Turto banko klientams, priklausomai nuo turto būklės, teikiamų paslaugų, sezono, vidutiniškai per mėnesį kainuoja apie 2–3 eurus. Tad, vertinant šios dienos kainomis, mūsų klientai, dirbdami hibridiniu būdu ir atsisakę 100 tūkst. kv. m ploto, kasmet sutaupytų apie 2,7 mln. eurų“, – iliustravo M.Sinkevičius.
Pasak M. Sinkevičiaus, jei hibridinis darbas būtų taikomas kaip taisyklė visame viešajame sektoriuje, vien Turto banko patalpose įsikūrusios įstaigos kasmet galėtų sutaupyti iki 6 mln. eurų.
Bendrovės „Town projects“ atstovės M. Drigotienės teigimu, nors šiuo metu Lietuvoje biurų plotas vis dar išlieka panašus kaip anksčiau, tačiau įmonės esamas erdves modifikuoja ir pritaiko prie šiandienos aktualijų.
„Pavyzdžiui, standartinės darbo vietos pertvarkomos į multifunkcines erdves, kur darbuotojai gali pailsėti, bendrauti, rengti susitikimus su klientais ir pan. Be to, mūsų ekspertams tenka susidurti ne tik su poreikiu transformuoti biurų erdves, bet ir padėti pertvarkyti organizacijos vidinę struktūrą“, – komentavo bendrovės „Town projects“ atstovė.
Specialistės žodžiais, hibridinis darbo modelis „išmaišo“ darbuotojus, todėl skirtinguose padaliniuose dirbantiems žmonėms neretai tampa sudėtinga bendrauti, plėtoti projektus, siekti bendrų įmonės tikslų: „Tad pertvarkant biurus siekiama sujungti daugiausia kartu dirbančių departamentų darbo erdves ir taip skatinti juos sklandžiau dalytis informacija“.
Tokios nūdienos tendencijos atsispindi ir šiuo metu Vilniuje Turto banko įgyvendinamame A. Goštauto g. administracinio kvartalo transformacijos projekte.
„Stebime, kas jau sukurta rinkoje, kokie biurų pastatai veikia, ir matome, kad žmonės daug laimingesni dirbdami aplinkoje, kuri juos išlaisvina. Tokius biurus norime sukurti ir valstybės sektoriaus darbuotojams“, – sakė M.Sinkevičius.
Tad atnaujintas kvartalas atlieps šiuolaikinės koncepcijos pastatus, kur žmonės dirba labiau atvirose erdvėse, neturėdami fiksuotų darbo vietų, čia būtų atsisakoma vienviečių ar dviviečių kabinetų, nepermatomų sienų ir durų.
Tačiau sykiu pripažįstama, jog šis projektas bus sudėtingas bei kompleksinis ne vien techniniu mastu, bet ir darbuotojų nuostatų, požiūrio į darbo vietą pokyčio prasme.
„Pastebime, kad tiek nauji, tiek anksčiau dirbantys mūsų darbuotojai galimybę dirbti nuotoliniu ir hibridiniu būdu vertina kaip privalumą, be to, toks darbo būdas leido išplėsti geografiją ieškant darbuotojų. Kita vertus, matome, kad daliai žmonių vis dėlto gana sudėtinga prisitaikyti prie to, kad nėra fiksuotos darbo vietos, kurią galima įsirengti pagal savo norus“, – sako M. Sinkevičius.
Be to, diskutuojant apie hibridinio darbo modelį viešajame sektoriuje vis dar apeliuojama į klausimus dėl įvairių normatyvų laikymosi (jie sėkmingai išlaikomi ir hibridiniu būdu dirbančiuose biuruose), taip pat – dėl darbuotojų patiriamų išlaidų dirbant namuose, nors dirbdami iš namų darbuotojai, pavyzdžiui, nepatiria kelionės į biurą išlaidų, ir pan.
„Pokyčiams viešajame sektoriuje reikia net tik drąsos, bendro susitarimo, bet ir noro būti atviresniems bei išbandyti kitokį būdą dirbti“, – reziumavo M. Sinkevičius.