Nors Panevėžio universali sporto arena duris atvėrė prieš daugiau nei tris mėnesius Savivaldybės valdininkai vis dar suka galvas, iš kur paimti milijonus litų atsiskaityti su rangovais.
Areną statęs Panevėžio statybos trestas vis dar laukia iš didžiausios praėjusių metų užsakovės miesto Savivaldybės 7,8 mln. Lt. Vyriausybė iš valstybės iždo sutiko padengti 1,8 mln. Lt, tačiau likusi kelių milijonų skolos dalis lieka pakibusi ore. „Teismas būtų kraštutinė priemonė skolai atgauti, o mes norime susitarti gražiuoju. Turim konkrečių Savivaldybė pažadų pinigus grąžinti. Jei jie bus vykdomi, į teismą nesikreipsim, nors šiandien nieko nebestebina besibylinėjantys ūkio subjektai“, – teigė Panevėžio statybos tresto vadovas Dalius Gesevičius.
Anot jo, konkretaus skolos grąžinimo termino Savivaldybės vadovai nėra pažadėję, tačiau įmonę patikinę atsiskaitysiantis artimiausiu metu.
„Pažadėjo, kad vasarį bus grąžinama. Be abejonės, kiekvienas litas įmonei reikšmingas, ypač dabartiniu sunkmečiu. Bet savam mieste gyvename ir per teismą skolos „išmušinėti“ nenorime. Kai pažadėtu laiku neatgausime pinigų, tada ir spręsime, ką toliau daryti“, – pripažino PST direktorius.
Laukia politinio sprendimo
Savivaldybės vadovai pripažįsta neturintis realaus plano, kaip atsiskaityti su arenos statytojais. Pasak administracijos direktoriaus Stasio Karčinsko, tokios galimybės miesto biudžetas neturi ir skolos grąžinimą palieka politikų pečiams.
„Kreipsimės į Seimą, sieksime, kad Vyriausybė prisidėtų prie arenos statybos, vis dėlto objektas pripažintas nacionalinės reikšmės. Jei politikai išprašys iš Vyriausybės pinigų, savo veiksmus aš jau greitai atliksiu“, – teigė S.Karčinskas.
Milijoninę valstybės paramą Panevėžiui dosniai žadėjo dėl nutylėtos krizės ekonomikos ekspertų iki šiol kritikuojama buvusi Vyriausybė, netgi tikino skolą padengsianti formuojant 2009-ųjų biudžetą.
„Visada girdėjome pažadus ieškoti pinigų. Juk areną statėme ne Panevėžiui. Joje bus atstovaujama Lietuvai 2011 m. Europos krepšinio čempionate. Vyriausybė turėtų tą įvertinti“, – mano S.Karčinskas.
Planuoja dar skolintis
Skolą rangovams padengti iš valstybės iždo viliasi ir Panevėžio meras Povilas Vadopolas. Tačiau miesto vadovas pripažįsta nematantis galimybių per vasarį atsiskaityti su PST.
„Per vasarį galima būtų tik susitarti dėl grąžinimo – gauname iš Vyriausybės pinigus, ar ne. Ir tų dar gruodį numatytų 1,8 mln. litų realiai sulauksime tik po pusmečio“, – aiškino P.Vadopolas.
Miesto vadovas tikino pasinaudosiantis galimybe su panevėžiečių išrinktais Seimo nariais apie Savivaldybės skolą pasikalbėti penktadienį šiems atvažiavus į pasitarimą apskrities viršininko administracijoje.
„Savivaldybių asociacijos valdybos nariai taip pat planuoja susitikti su finansų ministru ir premjeru. Po šių susitikimų ir galėsime konkrečiai pasakyti, turėsime ar ne tuos 6 mln. litų“, – teigė meras.
Jei Savivaldybei nepavyks iš valstybės iždo pasisemti milijoninės sumos, pasak P.Vadopolo, realiausia galimybė surinkti pinigų skolai grąžinti būtų banko paskola. Savivaldybė sporto arenos statybai iš bankų jau yra pasiskolinusi apie 17 mln. litų. „Tuomet dar palūkanos buvo gana mažos, o dabar gali siekti net 14 proc.“, – skaičiavo P.Vadopolas.
Vis dėlto ir paskola Savivaldybei gali būti neįmanoma, nes norint gauti kreditą tektų prašyti Vyriausybės padidinti skolinimosi limitą.
Savivaldybę kaltina švaistymusi
Buvusio miesto mero į Seimą išrinkto Vito Matuzo nuomone, Panevėžio vadovai, užuot ieškoję kaltų ir žvalgęsi į valstybės iždą, patys turėtų prisiimti atsakomybę už pakibusią skolą rangovams.
„Valstybės biudžeto padėtis labai sudėtinga ir ko nors iš jo tikėtis miestui būtų labai sunku“, – mano V.Matuzas. Anot jo, valstybė į Panevėžio areną ir taip jau yra įdėjusi ženklų indėlį – keliasdešimt milijonų litų. Buvęs meras Savivaldybės vadovams siūlo pradėti taupyti, o ne švaistyti biudžeto lėšas.
„Dabar užuot taupiusi Savivaldybė išlaidauja. Koks turtuolis gali priimti sprendimą sunkmečiu viešąją įstaigą „Garsas“ paversti biudžetine? Savivaldybė turėtų mažinti ir išlaidas komandiruotėms – šiais laikais leisti tūkstančius vien dėl to, kad nuvažiavęs meras kažkur padėtų parašą, neūkiška. Buvusios Panevėžio valdančiosios daugumos viena iš skilimo priežasčių ir buvo ta, kad mes neleidome išlaidauti“, – teigė V.Matuzas.
Seimo narys skeptiškai vertina ir Savivaldybės užmačias už nemenkas palūkanas imti paskolą ir dar labiau įklimpti į skolas.
„Vyriausybė kaip tik nusiteikusi riboti skolinimosi limitą, nes šalies savivaldybės ir taip prasiskolinusios daugiau nei milijardą litų. Pačios savivaldybės privalo keisti savo požiūrį, kad dėl jų neatsakingų ir netaupių sprendimų nekentėtų verslas“, – mano V.Matuzas.