Savivaldybės taryba apsisprendė nutraukti žemės nuomos sutartis, kuriomis trys maždaug 12 hektarų sklypai prieš penkerius metus išnuomoti Vilniuje registruotai bendrovei „Naudingas plotas“ ir iki šiol stovi nejudinami.
Pagrasino skyrybomis
Kardinalų žingsnį Savivaldybė motyvuoja tuo, jog „Naudingas plotas“ visą sutarčių galiojimo laiką nesilaikė numatytų sąlygų – nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, nepastatė jai vykdyti reikalingų pramonės, sandėliavimo, komercinės paskirties ar smulkaus verslo objektų.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad jeigu nuomininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradeda komercinės ūkinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastato atitinkamų statinių, tai yra pagrindas pripažinti, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal tikslinę naudojimo paskirtį“, – teigiama rajono Savivaldybės pranešime.
Su Ramygalos pramonės parko nuomininke sutartį rengiamasi nutraukti nuo lapkričio 1-osios.
Verslo nepritraukė
Ramygaloje, šalia kelio „Via Baltica“, pramonės parkas įkurtas prieš dešimtmetį į jį investavus apie 4 mln. eurų. Šioje verslui sukurtoje teritorijoje įrengta visa pramonei būtina infrastruktūra – suformuoti gamybinei veiklai pritaikyti sklypai, nutiesti privažiavimo keliai, inžineriniai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai, elektros linijos ir dujotiekis.
Nepaisant to, ji taip ir netapo verslo lopšiu.
Dabar Ramygalos pramonės parkas padalytas į keturis sklypus ir jie išnuomoti dar 2015 metais. Tris iš jų 80 metų išsinuomojusi bendrovė „Naudingas plotas“, o vieną – vietos ūkininkas. Per metus rajono Savivaldybė iš parko nuomos mokesčio biudžetą papildo maždaug 3,5 tūkst. eurų.
Pasipiktino naujiena
Nekilnojamojo turto verslu užsiimančios bendrovės „Naudingas plotas“ direktorius Arnas Sruoga teigė apie Panevėžio rajono politikų sprendimą nutraukti nuomos sutartį nebuvo įspėtas.
„Tiesą pasakius, iš jūsų tik ir išgirdau tokią naujieną. Savivaldybė nepasivargino“, – kalbėjo verslininkas.
Anot jo, bus svarstoma dėl tokio Savivaldybės žingsnio.
„Svarstome galimybę patys nutraukti nuomos sutartis“, – pareiškė A. Sruoga.
Jis nesutinka su Savivaldybės motyvais, jog nuomininkė nesilaikė sutarties sąlygų.
„Mes visiškai įvykdėme sutartis. Nebuvome prisiėmę konkrečių įsipareigojimų pastatyti pastatus per kažkiek laiko, investuoti kažkokią sumą ar sukurti darbo vietų, kas kituose konkursuose būna pakankamai paprasta praktika tokius dalykus konkrečiai ir iš anksto nurodyti. Savivaldybė šiuo atveju gudrauja, ji pati žino, kad jokių tokių saugiklių mūsų sutartyje nebuvo. Ji pati ne kartą buvo išreiškusi poziciją, kad vienašališkai nutraukusi sutartį greičiausiai pralaimėtų bylą teisme. Visgi ji pasirinko tokį kelią. Manau, tai nedaro garbės Savivaldybei, deklaruojančiai norą pritraukti investuotojus, o darančiai sprendimus, prieštaraujančius mūsų pasirašytai sutarčiai“, – kalbėjo direktorius.
Anot jo, bendrovė pavyzdingai moka nuomos mokestį, sulaukusi Savivaldybės reikalavimų dėl sklypų priežiūros juos vykdo.
Investuotojų netraukia
A. Sruoga aiškina rajono Savivaldybės spaudimą jautęs nuo pat pirmos dienos po sutarties pasirašymo.
„Mums buvo atviru tekstu pasakyta, kad svarstėme su jumis sutarties net nepasirašyti, nes nesate didelė kompanija ar investuotojas, čia statysiantis gamyklas. Bet mes teisę nuomotis laimėjome viešame aukcione“, – kalbėjo direktorius.
A. Sruogos teigimu, įmonė planavo į Ramygalą pritraukti investuotojų, jiems pasiūlant išsinuomotuose sklypuose pastatyti gamyklos ar kitus veiklai reikalingus pastatus.
Savivaldybė tokių atvedamų investuotojų laukė penkerius metus. Nuomininkės atstovas teigia, jog verslui šis kraštas nėra patrauklus pirmiausia dėl darbo jėgos trūkumo.
„Jei jau Panevėžio miestui sunku pritraukti naujų investuotojų, tai rajonui dar sudėtingiau. Aš šitos teritorijos Ramygaloje net nepavadinčiau pramonės zona. Tai paprasčiausiai komercinės paskirties keli sklypai. Dėl kažkada rajono Savivaldybės priimtų sprendimų į juos tiesiog buvo investuota svari pinigų suma ir dėl to jie susilaukė tokio dėmesio“, – aiškina A. Sruoga.
Visgi jis tikina, jog vos prieš mėnesį rajono vadovams pristačiusi investicijomis Ramygaloje susidomėjusius verslininkus.
Pasak A. Sruogos, liepos 21-ąją jis lankėsi pas rajono merą Povilą Žagunį ir supažindino su dviejų potencialių investuotojų pasiūlymais.
„Tikėtina, kad mūsų susitikime svarstytas sklypų panaudojimo būdas bei investicija pasirodė per maža, kas galėjo lemti Tarybos sprendimą“, – teigė direktorius.
Pasiūlymas ne parkui, o ganyklai
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigia, jog susitikimas su tris sklypus nuomojančios įmonės atstovais įvykęs pačios Savivaldybės „labai aktyviu prašymu“.
„Naudingo ploto“ atstovų pasiūlymai rajono vadovui nepasirodė nei realūs, nei racionalūs.
Pasak mero, nuomininkai pasiūlė Ramygalos pramonės parke statyti saulės kolektorius.
„Pasakiau, kad tokį jūsų pasiūlymą reikia rengti ne lauke su atvestomis komunikacijomis, o ganykloje. Savivaldybės lūkesčiai, kad tame pramonės parke būtų kuriama gamyba, darbo vietos. O jei pastatytos saulės jėgainės teužims teritoriją ir daugiau jokios naudos“, – kalbėjo P. Žagunis.
Meras neslepia, jog per penketą metų investuotojų, kurie sukurtų darbo vietų krašto žmonėms, nesugebėję pritraukti nuomininkai nuvylė. P. Žagunio teigimu, per tą laiką Savivaldybė buvo sulaukusi Ramygalos pramonės parku susidomėjusių potencialių investuotojų, tačiau pagal su „Naudingu plotu“ pasirašytą sutartį juos turėjusi siųsti pas sklypų nuomininkę.
„O tą išgirdę visi investuotojai atsitraukdavo“, – sako meras.
Anot jo, nutraukusi jokios naudos rajonui neatnešusias nuomos sutartis Savivaldybė galėtų valstybinės žemės nuomos aukcioną organizuoti dar kartą ir taip bandyti pritraukti naujus investuotojus.
„Logistikos požiūriu Ramygalos pramonės parkas nepakartojamai geroje vietoje. 2026 metais „Rail Baltica“ pirmas traukinys pravažiuos pro Panevėžį, traukinių stotis numatyta prie Gustonių, o europiniais atstumais nuo Ramygalos iki Gustonių yra kaip per nago juodymą. Negana to, parko teritorija prie „Via Balticos“ kelio“, – privalumus vardijo P. Žagunis.