Būsto pirkimas Antakalnyje
Saulius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), sako, kad nutarė įsigyti 55 kv. metrų ploto butą dviejų aukštų kotedže ir pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.
„Turėjo pabaigti vidinę apdailą. Nusipirkau butą be vidinė apdailos. UAB „Geronta“, Vilniaus rangovas, turėjo šitą butą pabaigti ir perduoti man sutartu laiku. Sumokėjau visus pinigus, – net ne avansą, o visus už pasiūlytą gerą kainą. Ir dabar negaliu gauti nei pinigų, nei buto“, – komentuoja Saulius.
Vyro teigimu, istorija prasidėjo dar 2022 metų vasarį, tuomet ir pasirašyta sutartis, o pavedimu perduoti pinigai.
„Kaip prisimenate, (2022 metų) vasario 24 dieną prasidėjo Ukrainos karas. Tai per pusmetį iki rugsėjo visos įmonės susitvarkė, o šitas atvejis visai kitoks. Po to išsiaiškinau, kad šitas objektas jau buvo įkeistas kredito garantu. Nors jie teigė, kad ne. Ir jie dar bando iš to kredito garanto gauti refinansavimą. Kaip suprantu, negavo“, – komentuoja žmogus.
Objektas, pasak pašnekovo, turėjo būti priduotas jau prieš dvejus metus.
„Turėjo 2022 metų gegužės 30 dieną priduoti, užbaigti tą vidinę apdailą, – labai nedaug, viskas yra, tik apdailos trūksta. Bet jie pradėjo meluoti, ignoruoti, dvejus metus taip tempia“, – sako Saulius.
Pasak pirkėjo, tokia buvo projekto būklė kovo 20 dieną:
Jis sako, kad jau tris kartus kreipėsi į prokurorus, tačiau nesėkmingai: du kreipimaisi atmesti, o dėl trečio laukia atsakymo. Saulius mano, kad yra ir daugiau nukentėjusių žmonių, esą įskaitant ir objekto statybininkus.
„Tikiuosi, kad jeigu šitas dalykas bus paviešintas, tai atsirastų mano epizodo žmonių. Tas viešumas labai padėtų. Esu nuoširdus, atviras, man nėra ko slėpti. Tiesiog keista, kad vyksta toliau tokie dalykai. Štai kas liūdina“, – sako žmogus.
Vartotojų teisės užtarė, bet pažanga maža
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTTAT) prieš metus tenkino Sauliaus kreipimąsi, tai rodo jo pateikti dokumentai.
„Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nutaria: patenkinti (tikrasis vardas, pavardė – red.) reikalavimą, tai yra, pripažinti pagrįstu Vartotojo reikalavimą perduoti Vartotojui 2022-02-04 preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi (...) sulygtą turtą – butą (…).
Įpareigoti UAB „Geronta“ vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos“, – rašoma tarnybos nutarime.
VTTAT atskirai komentavo „Delfi“, kad tarnybos nutarimas ginčo šalims yra privalomas.
„Jei nutarimas nėra vykdomas, jo vykdymas užtikrinamas civilinio proceso tvarka. Taigi, šiuo atveju, VVTAT priėmus nutarimą tenkinti vartotojo reikalavimą, dėl jo vykdymo vartotojas turi kreiptis į anstolį dėl priverstinio reikalavimo vykdymo“, – sako tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.
Pasak jos, dėl bendrovės „Geronta“ per praėjusius ir šiuos metus gavo du prašymus – abu iš buto pirkėjo Sauliaus. Tačiau, kadangi jiedu buvo dėl tos pačios situacijos ir vienas prašymas jau tenkintas, tai kitas atmetamas.
Pats Saulius sako, kad jo kreipimaisi į prokurorus traktuojami išimtinai iš civilinės teisės perspektyvos.
„Jie traktuoja kaip civilinį: pasirašei sutartį, tai ko čia nori?“, – teigia vyras.
Generalinės prokuratūros atskiro komentaro kol kas nesulaukėme.
Saulius su teisėsauga ir vartotojų teisių gynėjais pasidalijo jo surinkta medžiaga, kurioje fiksuojami įvairių įmonių bankrotai.
„Delfi“ paskambino jau buvusiam „Gerontos“ vadovui Vaidui Skėriui, tačiau išgirdęs temą jis tepasakė „Neįdomu“ ir padėjo ragelį.
Registrų centre matyti, kad V. Skėrys kaip buvęs vadovas arba akcininkas įvardijamas 17-oje Vilniuje registruotų bendrovių, dvi iš jų atrodo veikiančios, tačiau prie kitų figūruoja tokie įrašai: „išregistruotas“, „bankrutuojantis“, „likviduojamas dėl bankroto“, „likviduojamas“, „bankrutavęs“.
Pernai spalį „Geronta“ iš Registrų centro gavo pranešimą apie numatomą inicijuoti likvidavimą (dėl nepateiktų finansinių ataskaitų).
Įmonė iki šiol nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau ir prierašo, kad būtų likviduojama, nėra. Paskutinės finansinės ataskaitos yra už 2020-uosius metus. Bendrovė įregistruota 2020 metų vasarį, jos įstatinis kapitalas – 2500 eurų.
Suprantama, Registrų centro duomenys apie likvidavimą, bankrotą ar bylas negali būti savaime traktuojami kaip galimos neteisėtos veikos įrodymai (žr. teisininkų komentarus žemiau).
V. Skėrys tapo „Gerontos“ direktoriumi 2022 metų vasario 3 dieną, o po kelių dienų skaitytojas Saulius sako pervedęs 77 tūkst. eurų už butą. V. Skėrys nuo pernai gruodžio pabaigos nebėra „Gerontos“ direktorius, jis pakeistas kitu asmeniu.
„Delfi“ susisiekė su Kristina Ubavičiūte, kuri sako, kad dalyvavo tik statybose, o jau nebėra „Gerontos“ akcininkė.
„Nieko negaliu pakomentuoti, nes su „Geronta“ buvau susijusi prieš trejus metus, tai tuo metu buvo tik statyba. Aš jau šituose nedalyvavau, ten Vaido (Skėrio – red.) reikalai“, – komentavo K. Ubavičiūtė.
Pasak Registro centrų dokumentų, K. Ubavičiūtė iš tiesų prieš kelerius metus buvo „Gerontos“ akcininke, tačiau po pertraukos ir vėl įgijo tokį statusą. Būtent jos, kaip akcininkės, pavardė yra dokumentuose, kuriais 2023 metų gruodį V. Skėrys atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų.
K. Ubavičiūtė, pasak Registrų centro, yra arba buvo 14 įmonių vadove arba akcininke. Pusė iš tų bendrovių figūruoja ir sąraše, susijusiame su V. Skėrio verslo biografija.
„Delfi“ nepavyko susisiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu su brokeriu Arūnu Adamoniu, kurį mini Saulius. A. Adamonis yra kelių bendrovių vadovas, o vienai iš įmonių („Aroleka“) prieš kelerius metus jis yra vadovavęs iškart po K. Ubavičiūtės. Jis yra bendrovės akcininkas, ji – buvusi akcininkė.
Registrų centro balandžio 15 dienos duomenimis, pastatas, kuriame būstą pirko Saulius, yra „nebaigtas statyti“, baigtumo procentas – 38 proc.
Sprendžiant iš informacinio portalo „Citify.eu“, projekto „Naujasis Antakalnis“ būstas yra „statomas“.
Preliminari sutartis: jos vaidmuo ir avanso dydžiai
„Delfi“ kalbinti teisės ekspertai pakomentavo, kaip galima išvengti panašių situacijų ir ko imtis, jeigu jos nutinka.
Advokatų kontoros „Vilys, Meškys & Partners“ advokatas partneris Edvinas Meškys atkreipia dėmesį, kad pagal preliminarią sutartį mokėjimai atliekami retokai ir reikėtų įvertinti, ar tikrai galima jas pasirašyti pateiktomis sąlygomis.
„Šiaip jau, pagal preliminarią sutartį mokėjimai nėra atliekami, čia tokia bendra taisyklė, bet šalys dažnai susitaria ir padaro tokį kaip ir mišrų modelį ir tas mokėjimas yra jau nukreipiamas būtent įvykdyti įsipareigojimą, pereinama į pirkimo funkciją“, – komentuoja teisininkas.
Teisininkas Albertas Buta paaiškina, kad preliminarioji sutartis tėra „sutarties šalių susitarimas, pagal kurį aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę sutartį“.
„Kitaip tariant, preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi yra įgyjamas ne materialus turtas (pvz. statomas ar planuojamas statyti butas ir pan.), bet tam tikra prasme – teisė sutartomis sąlygomis sudaryti tokio turto įsigijimo sutartį ateityje.
Todėl net jei nekilnojamojo turto vystytojas būsimo (dar tik planuojamo statyti ar statomo) nekilnojamojo turto prezentacijose siūlo „išsirinkti būstą“ ar pan., visuomet reikėtų turėti omenyje, kad tai yra viso labo emocija“, – komentuoja advokato Mindaugo Šimkūno ir partnerių kontoros „Verum“ advokatas partneris A. Buta.
Jo teigimu, tokios sutartys neretai vadinamos rezervavimo sutartimis. Taip pat įprasta už tokį buto „rezervavimą“ sumokėti tam tikro dydžio avansą ir numatyti atsakomybę tiek pardavėjui, tiek ir pirkėjui tuo atveju, jei pagrindinė sutartis vis dėlto nebūtų sudaryta. Dažnu atveju avanso dydis svyruoja tarp 10–20 proc. nuo aptariamos viso būsimo parduodamo turto kainos.
„Tačiau net ir mokant avansu tokią sumą visuomet savo klientams rekomenduojame labai atidžiai įsivertinti priešingos sutarties šalies (NT vystytojo) reputaciją ir galimybes išvystyti statomą nekilnojamojo turto objektą iki galo ir sutartais terminais sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį“, – sako A. Buta.
Pasak jo, net ir patikimą vardą turinčios NT vystymo įmonės kiekvienam atskiram didesniam vystomam objektui steigia atskirus ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kurių verslo nesėkmės (bankroto) atveju motininė NT vystymo įmonė neprivalėtų atsakyti už iki galo neišvystytą objektą.
Advokatų profesinės bendrijos „Cortex Legal“ advokatas Aivaras Gilys atkreipia dėmesį, kad nepaisant tokių sutarčių statuso, jos gali būti traktuojamos griežčiau.
„Jeigu žmogus pagal preliminarią sutartį yra sumokėjęs didžiąją kainos dalį, tai Aukščiausiojo Teismo praktika tokiais atvejais galima traktuoti, kad ta preliminari sutartis iš esmės atitiko pagrindinę notarinę, kuri turėjo būti sudaryta, bet nėra sudaryta, visus požymius.
Ir tuo pagrindu konstatuoti ir pripažinti nuosavybės teisę tam pirkėjui į tą nekilnojamąjį turtą, kurį jis pagal preliminarią sutartį ketino pirkti“, – sako A. Gilys.
Tiesa, čia vertėtų turėti omenyje, kad turto savininku žmogus gali tapti, jeigu apskritai esama to turto, „kada jį galima apibrėžti kaip turtinį vienetą, o ne „sienos ir pamatai“, sako teisininkas.
Advokatas E. Meškys priduria, jog pagal Civilinį kodeksą yra galimybė persigalvoti 10 dienų perkant turtą ir kartais tokiose preliminariose sutartyse numatomos sąlygos, kad nuostoliai, kuriuos patirs pardavėjas, būtų atlyginti pirkėjo.
„Civilinis kodeksas aiškiai numato, kad tokie nuostoliai negali būti didesni kaip 1/5 pirkimo kainos. Bet kuriuo atveju, tai yra didelė suma, bet turime žinoti, kad tai nebus, tarkime, 100 proc.
Tad bendras patarimas: jeigu jau žmogus perka tikrai brangesnį turtą ir neturi galimybės pats suprasti, tai pasikonsultuoti su teisininku. Tai tikrai būna pigiau, nei toliau turėti problemų“, – sako E. Meškys.
Svarbiausius teisininkų ir VVTAT patarimus galima apibendrinti taip:
Neatlikti projektai: (ne)tyčinė veikla ir lėšų atgavimas
„Verum“ advokatas partneris A. Buta sako, kad tikrai pasitaiko situacijų, kai NT vystytojui nepavyksta užbaigti statomo nekilnojamo turto objekto. Tokiu atveju, bankrutuojant NT vystytojui ir statomo objekto savininkui, jis nebeturi galimybės ateityje sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties.
„Tai savaime nereiškia ir to, kad anksčiau sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta fiktyviai. Tokiu atveju pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nebegalinti sudaryti įmonė, nutraukus preliminariąją sutartį ar nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties preliminariojoje sutartyje numatytais terminas, turėtų grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą bei atlyginti nuostolius“, – sako teisininkas.
Savo ruožtu, NT vystymo įmonei tapus nemokiai, pirkėjas viso to gali reikalauti bankrutuojančios įmonės. Tačiau dažniausiai pagrindinis tokios įmonės turtas – statomas NT objektas – būna įkeičiamas statybai kreditoriams arba statybą vykdžiusiems rangovams, kurie savo pareikštus reikalavimus iš įkeisto turto, pardavus jį varžytinėse, gali patenkinti pirmumo eile.
„Dėl to teorinė galimybė atgauti sumokėtą avansą iš bankrutuojančio NT vystytojo dažnu atveju tik ir lieka teorinė“, – sako teisininkas.
E. Meškys taip pat atkreipia dėmesį, kad „pagal taisykles visos skolos bankui turi prioritetą prieš visus kitus kreditorius, tai reiškia – (ir) prieš pirkėją“.
A. Buta sako, kad net ir įmonės bankroto proceso metu yra teisinių įrankių tirti nesėkme pasibaigusios NT vystymo įmonės veiklą.
Teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius turintis pareigą patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo, ir, priklausomai nuo aplinkybių, gali pareikšti reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo ir turto grąžinimo, žalos atlyginimo ar bankroto pripažinimo tyčiniu.
Kreditoriaus prašymu teismas lygiai taip pat gali suteikti teisę kreditoriui pačiam atlikti bankrutuojančio juridinio asmens dokumentų patikrinimą, šiam siekiant pareikšti analogiškus reikalavimus.
„Vis dėlto, pati verslo nesėkmė ir įmonės bankrotas nebūtinai reiškia, kad valdant NT vystytojo įmonę buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika“, – sako teisės ekspertas.
Pasak jo, net ir pakartotinė verslo nesėkmė ar pakartotinis naujai įsteigtos ir analogišką veiklą vykdžiusios įmonės bankrotas dar nebūtinai reiškia, jog NT vystymo įmonę įsteigę ir jai vadovavę asmenys galėjo atlikti kokius nors įmonės bankrotą sąlygojusius verslo logikai prieštaraujančius neteisėtus veiksmus, ar, juo labiau, tokius veiksmus, už kuriuos yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
„Aišku, sisteminga kelių susijusių įmonių analogiškas „verslo modelis“ ir „verslo nesėkmė“ galbūt ir galėtų būti vertinamas kaip vienas iš požymių, kad nemokiu tapęs (-ę) NT vystymo įmonė galėjo būti tikslingai valdoma netinkamai, piniginės lėšos įmonėje galėjo būti pasisavintos, iššvaistytos, apskaitomos netinkamai, buvo atlikti veiksmai, sąlygoję nusikalstamą įmonės bankrotą ir pan.“, – sako A. Buta.
Tačiau prieš pradedant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra visuomet vertina, ar tikrai yra pakankamas pagrindas manyti, kad aktualiu atveju galėjo būti padarytos kokios nors nusikalstamos veikos, sako advokatas.
„Visiškai įmanomas aptartas atvejis, kai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai priėmus vartotojo skundą ir jį tenkinus, prokuratūra vis tiek neįžvelgia požymių, kad be nurodytų vartotojo teisių pažeidimų galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos“, – sako advokatas.
„Nepirkti iš paveikslėlių“
„Cortex Legal“ advokatas A. Gilys teigia, kad sunku apsisaugoti nuo panašių situacijų tuomet, kai net nėra aiškus būsto baigtumas arba jis yra mažas.
„Jeigu pamenate, 2007 metų krizės laikais pirko butus iš paveikslėlių, tai aišku, sudėtinga su tuo apsisaugojimu: bent jau nereikėtų mokėti didelių sumų kaip avanso. (…)
Kai yra bent 80 proc. turto baigtumas – buto ar namo – tai jau yra kaip jį apibrėžti, galima susitarti toje preliminarioje sutartyje, kad ji bus registruojama Nekilnojamojo turto registre su draudimu perleisti kitiems, draudimu įkeisti ir pan. – išviešinti sudarytą preliminarią sutartį prieš trečiąsias šalis“, – sako A. Gilys.
Teisininkas E. Meškys sako, kad prieš perkant nekilnojamąjį turtą vertėtų patikrinti jo plėtotojus. Pasak jo, internete yra populiarių resursų, kurie nemokamai suteikia nemažai informacijos apie bendroves pasidaryti „pirminei analizei“.
„Atkreipti dėmesį, ar tai yra Lietuvos įmonė, kas yra vadovas, kiek laiko ta įmonė veikia. Tarkime, jeigu tai yra mažiau nei metus veikianti įmonė, o stato didžiulį namų kompleksą, tai reikia pagalvoti. Nebūtinai bus kažkas blogo, bet į tai reikia atkreipti dėmesį“, – sako E. Meškys.
Pasak jo, svarbus ir įstatinis kapitalas, grynasis pelnas (nuostolis) ir apskritai bendrovės pajėgumas atlikti įsipareigojimus.
„Ar yra skolų? Taip pat – bylos. Galima pasidomėti, kas tai per bylos, ar nėra kažkokių indikacijų, kad gresia didžiulė skola partneriui ir tuomet įmonė negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų.
Tai čia yra tokia bendro pobūdžio informacija, kurią galima matyti. Ir yra atsiliepimai. Jeigu yra kilę problemų, tai žmonės tikrai viešai pasisako“, – sako advokatas.
Pašnekovas sako, kad svarbu išsiaiškinti, ar pasirinkta kaip pardavėjas įmonė išvis turi teisę į objektus, ar ji yra tikrasis statytojas, nes gali nutikti, kad kuri nors bendrovė veikia fiktyviai.
„Grįžtu prie to paties, tikrai geriau konsultuotis su teisininkais, jie žinos, kaip pasižiūrėti, kaip gauti užsitikrinimą, galės padėti netgi išsitraukti tuos duomenis, kurie nėra viešo pobūdžio ir tokiu būdu tikrai daugiau susižinoti apie tą įmonę, jos steigėjus.
Galbūt bus matyti, kad tos įmonės keitėsi, tie patys steigėjai yra prieš tai bankrutavusių įmonių, o dabar vėl fiktyviai sukuriama“, – sako E. Meškys.
Anot jo, suklusti reikia ir tuomet, kai pardavėjai „per greitai prašo visų pinigų“.
„Tai yra visi veiksmai, kurie gali rodyti – nebūtinai, bet gali rodyti, – kad kažkas yra negerai ir būtina papildomai atkreipti dėmesį, įsitikinti, ar nėra pavojų (…). Jeigu jau tikrai kalbame apie nusikaltėlius, 100 proc. apsisaugojimo niekada, matyt, nėra, bet yra daug veiksmų, kuriuos paprasta padaryti ir dėl to ramiau miegoti“, – apie prevencinius veiksmus kalba advokatas.
Teisininkas A. Buta taip pat pateikė keletą patarimų.
„Greičiausiai, nebūsiu labai originalus teigdamas, kad vieno paprasto, patikrinto ir šimtaprocentinio būdo apsisaugoti nuo galimų rizikų, susijusių su preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir vykdymu nėra. Pirmiausia, visuomet klientams siūlome susirinkti kuo daugiau informacijos tiek apie aktualų projektą įgyvendinantį NT vystytoją“, – sako advokatas.
Tarp tokios informacijos yra bendrovės steigėjai, vadovas, jau minėti atsiliepimai viešumoje.
„Ar su NT vystytoju susiję asmenys yra anksčiau sėkmingai išvystę kitų nekilnojamojo turto objektų (dažniausiai NT vystytojas tokią informaciją būna linkęs skelbti pats). Kiek įmonėje dirba pagal darbo sutartis įdarbintų darbuotojų“, – kalbėjo A. Buta.
Pasak jo, reikėtų turėti omenyje ir tai, kad kuo ankstyvesnėje vystymo stadijoje statomas nekilnojamojo turto objektas yra, tuo didesnė įvairiausių verslo rizikų materializavimosi tikimybė.
Advokato teigimu, priklausomai nuo vystomo nekilnojamojo turto objekto stadijos, būtų galima pasidomėti:
žemės sklypo, kuriame yra vystomas nekilnojamojo turto objektas, teisiniu statusu (t.y. susipažinti su Nekilnojamojo turto registro išrašu apie žemės sklypą),
išsiaiškinti kas yra statinio projektuotojai, ar yra gautas statybos leidimas, kas yra generalinis rangovas, techninis prižiūrėtojas (pasidomėti jų reputacija);
jei vystomas nekilnojamojo turto objektas yra pradėtas statyti, būtų galima susižinoti, ar Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota (ir kokioje baigtumo stadijoje) nebaigta statinio statyba;
atskirai rekomenduojama visuomet aiškintis, kokia yra situacija su vystomo nekilnojamojo turto infrastruktūra.
Vėliau, sudarius preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat patartina sekti vystomo nekilnojamojo turto projekto eigą, esant nukrypimų patartina domėtis galimybėmis nutraukti sutartį ir pasistengti atgauti/išsiieškoti sumokėtą avansą dar iki NT vystymo įmonės nemokumo.
„Skolinant“ NT vystytojui pinigus, reikėtų savęs paklausti, kiek tikite NT vystytojo vykdomo verslo projekto sėkme ir kiek pasitikite pačiu NT vystytoju, taip pat pagalvoti, kokiomis papildomomis priemonėmis būtų galima užsitikrinti, kad verslo nesėkmės atveju būtų galima pretenduoti bent į dalį NT vystytojui išmokėtų pinigų susigrąžinimą“, – sako teisininkas.
E. Meškys mano, kad pasiekus tą stadiją, kurioje yra Saulius, tinkamiausia būtų kreiptis į teismą.
„Pirmiausia paduodame įmonę į teismą. Jeigu matome, kad įmonė irgi neturi pinigų, jau tada su teisininkų pagalba galima pasižiūrėti, galbūt kalti buvo akcininkai. Pagal bendrą taisyklę akcininkai neatsako už įmonės veiklą, išskyrus, kai yra tam tikrų veiksmų, dėl kurių matome, kad tarkime, jie prisiėmė tam tikrus sprendimus, galbūt bando fiktyviai privesti prie bankroto.
Tai tą viską galima skųsti ir įrodžius, kad bankrotas yra fiktyvus, tokiu būdu būtų išsiieškota ne tik lėšų iš įmonės, bet ir iš tų akcininkų. O tarkime, jeigu akcininkai praktikoje perleidžia turtą arba sumas kažkam kitam, tada vėlgi galima tokius sandorius skųsti ir bandyti susigrąžinti tą turtą ir tada perimti tiems pirkėjams, kurie nukentėjo“, – aiškina advokatas.
A. Gilys, paklaustas, ar tokių atvejų, kaip Sauliaus, daugėja, sako, kad sunku pasakyti, bet būta istorijų, kai palyginti neseniai plėtotojai ėmė vienašališkai siųsti raštus visiems preliminarias sutartis sudariusiems pirkėjams, kad didins kainą: esą, jeigu nepatinka, tai gali nutraukti sutartį, sumokėti baudą pirkėjams.
„Nes taip išėjo, jog (būsto – red.) kainos kilo tiek, kad jiems apsimokėjo mokėti baudas, vietoj to, kad parduotų už sutartą kainą. Buvo Aukščiausiojo Teismo nutartis, kur tokius veiksmus iš vystytojo pusės Aukščiausiasis Teismas pripažino nesąžiningais ir liepė atlyginti nuostolius“, – komentuoja teisininkas.
Skundų sulaukia retai
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, kad skundų dėl naujo būsto, ypač nebaigto statyti, įsigijimo ji sulaukia retai, pasitaiko vos vienas kitas.
„Vartotojai gali susidurti su situacijomis, kai pardavėjas iki sutartyje numatyto termino neįvykdo numatytų įsipareigojimų, atsisako parduoti planuojamą parduoti būstą už sutartyje numatytą kainą dėl arba dar blogiau – bendrovė bankrutuoja“, – komentuoja Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė D. Malinauskienė.
Pasak jos, kadangi tokių sandorių vertė paprastai yra pakankamai didelė, vartotojai turėtų ypač atidžiai vertinti kiekvieną pasiūlymą ir pasirašomą sutartį. Joje turėtų būti aptartos visos rizikos, numatyti konkretūs terminai ir galimos jų nesilaikymo pasekmės, kad vartotojas nenukentėtų, jei pardavėjas neįvykdytų įsipareigojimų. Pasirašomos sutarties projektą būtų naudinga aptarti su teisininku.
„Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal teisės aktų nuostatas, vartotojas turi teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, esant esminiam jos pažeidimui“, – sako D. Malinauskienė.
„Esant nuogąstavimams dėl galimai nevykdomų pardavėjo įsipareigojimų, vartotojams siūlytina raštu kreiptis į pardavėją, tai yra, turėti kuo daugiau rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų vartotojo siekį su pardavėju bendradarbiauti“, – priduria ji.
Saulius, paklaustas, ar prieš pirkdamas būstą domėjosi ir numatė rizikas, sakė, kad pasitikėjo brokerio siūlymais.
„Gyrėsi, kad čia geras turto variantas ir kad čia labai gera kaina, bet turi pasirašyti greičiau, nes direktorius sutiko (…). Gyvai nuvažiavome, viską pamatėme, apžiūrėjome, kaip ir viskas tiko, pasirašiau sutartį ir atlikau pavedimą“, – teigia vyras.
Norite papasakoti savo istoriją ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt