Šių nenaudojamų patalpų, pastatų, inžinerinių statinių bendras plotas – beveik 162 tūkst. kvadratinių metrų arba maždaug 22 futbolo aikštės.
„Aptikome pastatų, kurie nenaudojami ilgą laikotarpį, yra apleisti, kai kurie jų – rekreacinėse vietose, miesto centre ir panašiai“, – rašoma Valstybės kontrolės dokumente.
Vienas tokių pastatų – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos patikėjimo teise valdomas turizmo kompleksas, esantis Ignalinos rajone, Palūšės kaime, Lūšių g. 20. Jo plotas – 5,1 tūkst. kv. m.
Į šį turtą 2014 metais iš ES struktūrinių fondų investuota 1,6 mln. eurų, už kuriuos atnaujintas turizmo kompleksas, sukurtos erdvės konferencijoms organizuoti, restoranas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad kompleksas veiklai vykdyti iki 2017 birželio 27 dienos nebuvo naudojamas.
Tuo pačiu Lūšių g. 20 adresu rasta ir daugiau ilgai nenaudoto turto. T.y. šeši poilsio nameliai, kurie patikrinimų metu buvo avarinės būklės. Tačiau jų išlaikymas vien 2016 metais sudarė 9,3 tūkst. eurų.
Bando prikelti gyvenimui
Vis dėlto, Palūšės turizmo centras turbūt nėra blogiausias nenaudojamo valstybinio NT pavyzdys. Praėjusių metų vasarą jam rastas nuomininkas, kuris tikisi objektą atgaivinti.
Koncesijos konkurse laimėjo verslininko Kristijono Mineikio valdoma įmonė „Picukė“, kurios dukterinė įmonė „Palūšės turas“ įgijo teisę 20 metų šeimininkauti prieš tai apleistame pastate.
Anksčiau Palūšėje veikusi viešoji įstaiga Turizmo centras „Palūšė“ pernai bankrutavo.
Kaip DELFI pasakojo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, nuomininko paieškos buvo sudėtingos, tačiau jis tiki, kad K. Mineikiui turėtų pavykti centrą prikelti naujam gyvenimui.
„Jau veikia nameliai, teikiamos paslaugos, veikia kavinė. Kadangi tik rudenį pradėjo veiklą, tai paslaugų išplėtoti dar nespėjo, bet tikrai šią vasarą galvoju, kad Palūšėje bus daugiau pramogų lankytojams ir kompleksas veiks, visi galės pasimėgauti teikiamais malonumais“, – sakė jis.
Pašnekovas dar pastebėjo, kad šalia Palūšės yra ir daugiau senų direkcijai priklausančių pastatų, bet juos planuojama artimiausiu metu nugriauti.
G. Kukanauskas direkcijai vadovauti pradėjo 2015 metais. Todėl, sako jis, gana sunku įvertinti, kiek pagrįstas buvo anksčiau įgyvendintas turizmo komplekso atnaujinimas už ES pinigus.
„Sovietų Sąjungos laikais Palūšė apskritai buvo traukos objektas. Čia yra kurortinė vietovė ir, matyt, taip buvo sugalvota ją atgaivinti“, – svarstė jis.
Direktoriaus vertinimu, didžiausia projektui kilusi bėda buvo pasaulinė finansų krizė, dėl kurios bankrutavo darbus vykdęs rangovas. Tada viskas užsitęsė.
„Apskritai daug broko buvo, vyko teisminiai procesai, viskas labai užsitęsė. Aplinkybės taip susiklostė, bet jei ne jos, manau, viską būtų padarę daug anksčiau ir tikrai sėkmingai. Mano nuomone, Palūšė turi didelį potencialą tapti patrauklia turizmo vietove“, – sakė G. Kukanauskas.
Lengva nebus
Verslininkas K. Mineikis taip pat nusiteikęs optimistiškai, jau laukia vasaros sezono.
„Po truputį judame, krutame. Kaip pasakyti, žiemos sezonu tai yra liūdnesnis reikalas, laukiame vasaros, – DELFI pasakojo jis. – Remontus pasidarėme, dabar dar šiek tiek baiginėjame, nes tai tas išlenda, tai tas. Statybos būklė ten nelabai buvo gera, bet bandome ištaisyti.“
Koncesijos sutartyje suderėta komplekso nuomos kaina – konfidenciali informacija, tačiau K. Mineikis patvirtino, kad jam išliko galioti anksčiau turto valdytojui kelti reikalavimai veikti ne mažiau kaip 320 dienų ir aptarnauti ne mažiau kaip 10 tūkst. turistų per metus.
Ar įmanoma Palūšėje aptarnauti po 27 turistus per dieną? „Jei imsime vasarą, tai mes galime apnakvindinti 60–70 žmonių“, – atsakė K. Mineikis.
Vis dėlto, ar tikrai pavyks, verslininkas šiandien visiškai tvirtai pasakyti negalėjo.
„Į aptarnautus turistus įsiskaičiuoja ir restorane aptarnauti žmonės, tai 27 per dieną yra visai realus skaičius. Šiuo metu mes panašiai tiek ir aptarnaujame – savaitgaliais daugiau, bet viską parodys vasarą“, – svarstė jis.
Koncesijos sutartyje taip pat yra numatytas „Palūšės turo“ kontrolės mechanizmas, kuris turėtų užtikrinti, kad veikla vykdoma skaidriai ir sąžiningai.
„Sodros“ duomenimis, 2017 metų gruodį „Palūšės turas“ turėjo 5 darbuotojus, vidutinis atlyginimas įmonėje sudarė 318,80 euro „ant popieriaus“.
Nenaudoja pastato Senamiestyje
Valstybės kontrolės ataskaitoje minima ir daugiau nenaudojamo valstybei priklausančio NT. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2009 metų patikėjimo teise valdo administracinės paskirties pastatą (295,28 kv. m) Augustijonų g. 4, Vilniaus Senamiestyje.
„Pastatas nenaudojamas, valstybės įmonei Turto bankui perduoti neplanuojama. Audito metu ministerija nenurodė tolesnių pastato naudojimo perspektyvų. Valstybės turto informacinė paieškos sistemoje nurodyta, kad pastatas naudojamas funkcijoms atlikti. 2016 metų sąnaudos – 0,7 tūkst. eurų“, – rašoma dokumente.
Dar vienas pavyzdys – Turto banko patikėjimo teise valdomas poilsio paskirties namas (69,7 kv. m), esantį Švenčionių rajone.
Dar ataskaitoje rašoma, kad Vilniaus Gedimino pr. 38 esančiame pastate, kuriame įsikūrusios Ūkio ir Energetikos ministerijos, kitos įstaigos, liko nenaudojama 1,29 tūkst. kv. m.
„499 kv. m rūsyje, didžioji dalis – valgyklos zona ir kitos pagalbinės patalpos. Jų išlaikymo sąnaudos 2017 metų kovo–liepos mėnesiais Turto bankui sudarė 2,2 tūkst. eurų.
Dar 788 kv. m bendrojo naudojimo patalpų (elektros skydinės, siurblinė, šilumos mazgas ir kt.). Tikėtina, kad šios patalpos dėl jų specifiškumo ir ten esančios įrangos naudojamos nebus. Šių patalpų išlaikymo sąnaudas proporcingai padengia pastate esantys turto naudotojai“, – dėstoma dokumente.
Tuo metu Vilniaus Algirdo g. 31 liko nenaudojama 564 kv. m, nes Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba išsikėlė į kitas patalpas. Turto bankui jų išlaikymo sąnaudos 2017 metų kovo–liepos mėnesiais sudarė 1,7 tūkst. eurų. Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikiama ir daugiau panašių pavyzdžių.
Nekuria deramos naudos
Kartu su ataskaita išplatintame pranešime žiniasklaidai Valstybės kontrolės valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė teigė, kad auditas parodė, jog nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių – kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti.
„Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan., tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti“, – apibendrino ji.
Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. NT objektų, kurių plotas 10,4 mln. kv. m. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. eurų, o jo likutinė vertė sudaro 3 mlrd. eurų.