„Visi mūsų pagrindiniai užsienio pirkėjai – rusai, suomiai ir švedai – pastaraisiais metais tapo pardavėjais. Kitaip tariant, šių šalių atstovai Estijoje pastaraisiais metais parduoda daugiau nekilnojamojo turto negu perka“, – leidiniui pareiškė Estijos nekilnojamojo turto bendrovės „Arco Vara“ vertintojas ir analitikas Mihkelis Elistė.
Jo teigimu, švedai per „Arco Vara“ iki liepos vidurio įsigijo tik 19 nekilnojamojo turto objektų, o pardavė – 177. Suomiai įsigijo 197 nekilnojamojo turto vienetus, o pardavė – 368. Rusai gi nupirko 161 nekilnojamojo turto objektą, o pardavė – 229.
Be to, Estijos žemės departamento statistiniai duomenys rodo, jog užsieniečiai yra ypač linkę parduoti, o ne pirkti, už Talino ribų esantį nekilnojamąjį turtą.
Padidėjusį užsieniečių norą parduoti Estijoje valdomą nekilnojamąjį turtą M. Elistė aiškina tuo, jog didelė šio turto dalis buvo įsigyta per nekilnojamojo turto rinkos bumą pirmojo dešimtmečio viduryje, taigi dabar, kai nekilnojamojo turto kainos priartėjo prie 2007 metų lygio, jie jaučiasi motyvuoti parduoti savo nekilnojamąjį turtą.