Problemos užvirė dėl sostinėje Vilnelės krantinėje, Polocko g., daugiau nei 1 ha plote vykstančių darbų. Šioje vietoje „MG Valda“ vysto naują projektą – „Užupio krantinės“. Užbaigus projektą buvusios siuvyklos „Vilija“ teritorijoje iškils trys blokai namų.
Tačiau Užupio bendruomenei vystomas projektas kelia nemažą susirūpinimą – gyventojai bijo, kad naujai statomi sudarkys senamiestį, viršys leistiną aukštį bei aukštingumą ir užstos vaizdą į upę užupiečiams, kurie iki šiol ją matydavo iš namų.
Savo ruožtu KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis DELFI sakė, kad kontrolės skyrius iš tiesų vykstančiose statybose rado tam tikrų pažeidimų.
Nebegali nebyliai stebėti, kaip mažinama senamiesčio vertė
Žurnalistas Vytaras Radzevičius savo „Facebook“ paskyroje išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame viešai pristatė šio piketo tikslą.
„Mes negalime nebyliai stebėti kaip vyksta senamiesčio vertę mažinančios statybos, o Kultūros paveldo departamentas (KPD) kratosi atsakomybės už klaidas. Mes reikalaujame, kad Lietuvos valdžia ir jos įstaigos laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų dėl UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio apsaugos ir techninis projektas Polocko g. 17 būtų pataisytas laikantis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento“, – teigiama jame.
Anot piketo organizatorių, nepaisant įvairių Lietuvos ir tarptautinių institucijų reikalavimų atkreipti į tai dėmesį ir imtis veiksmų, KPD atkakliai vengia atsakomybės ir nesiima jokių priemonių dėl paveldosaugos reikalavimus pažeidžiančių statybų Užupyje, „MG valda“ vystomame projekte adresu Polocko gatvėje 17.
Kaip du aukštai su mansarda virsta penkiais
„Statybos leidimas buvo išduotas kovą. Tik gegužę Kultūros ministerijos nurodymu KPD pagaliau pateikus bendruomenei informaciją apie suderintą techninį projektą paaiškėjo, kokio aukščio ir aukštingumo namai bus statomi Polocko g. 17.
Iki to laiko nuoširdų bendravimą su Užupio bendruomene vaizdavę projekto vystytojai „MG valda“ lygiagrečiai vystė kitą projektą – žadėtus du aukštus su mansardomis vertė į penkių aukštų daugiabučius – anot UAB „Užupio krantinės“ įgaliotos advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“, „cokoliniai aukštai turėtų būti priskiriami požeminiams, o pastato aukštumas nustatomas pagal antžeminių aukštų skaičių, neskaitant požeminės dalies, pastogių ir antstatų.“
Kai paaiškėjo tikrasis statinių aukštis bei aukštingumas, o Užupio bendruomenė pradėjo reikalauti tikslios informacijos, „MG valda“ po kelių pažadų vizualizuoti projektą ir po Užupio bendruomenės pranešimo spaudai apie pažeidimus pareiškė, kad toliau su užupiečiais bendraus tik sulaukusi KPD išvadų“, – problema aiškinama pranešime.
Kartu teigiama, kad komunikuoti su KPD yra itin sunku – vienos institucijos užklausas permetinėja kitoms, o tuo metu statybos darbai vyksta toliau.
Piketo organizatoriai teigia, kad šioje situacijoje matyti ne vienas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento pažeidimas.
„KPD savo rašte Kultūros ministerijai ir Užupio bendruomenei dėsto Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento (VSAR) pažeidimus: iki 8 metrų nukasamas reljefas – Vilnelės upės šlaitas, formuojamos Vilniaus senamiesčiui nebūdingos erdvės, statomi pastatai žymiai viršija VSAR leidžiamą aukštį.
Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (ICOMOS LNK) nurodo, kad Polocko g. 17 projekte nesilaikoma privalomų pastatų aukščių ribojimo, užgožiamas aplinkinis užstatymas, nesilaikoma principo, kad Vilnelės krantas turi būti neužstatytas, tai taip pat galimai darys neigiamą įtaką kraštovaizdžiui su šalia esančiomis Bernardinų kapinėmis“, – rašoma pranešime.
Slepia nuo specialistų ir visuomenės
Pranešimo autorių teigimu, grandiozinis projektas senamiestyje yra slepiamas nuo specialistų ir visuomenės.
„KPD nuslėpė informaciją apie šio projekto derinimus. Lygiai taip pat elgėsi ir projekto vystytojas „MG valda“. Prieš metus, rugpjūčio mėnesį, KPD direktorė Diana Varnaitė raštu įsipareigojo informuoti Užupio bendruomenę apie šio projekto svarstymus. Tačiau per 2014 rugsėjo – gruodžio mėnesius Vito Karčiausko vadovaujamas KPD Vilniaus teritorinis padalinys „suderino“ techninį projektą ir be KPD komisijos, ir be Užupio bendruomenės – prieš pat Naujuosius metus, 2014 m. gruodžio 29 d.
2015 m. gegužės 14 d. rašte Kultūros ministerijai ir Užupio bendruomenei Diana Varnaitė rašo: „Vilniaus Teritorinis padalinys privalėjo Projektinius pasiūlymus ir Techninį projektą prieš suderinimus pateikti Departamento komisijai kultūros paveldo klausimams nagrinėti bei informuoti apie tai Užupio bendruomenę, tačiau dėl klaidos, susijusios su atostogų laikotarpiu, Vilniaus teritorinis padalinys nebuvo supažindintas su įsipareigojimu“, – cituojama pranešime.
Problemos išsispręs šią savaitę?
Savo ruožtu KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis DELFI sakė, kad kontrolės skyrius iš tiesų vykstančiose statybose rado tam tikrų pažeidimų. Tačiau, anot jo, netiesa, kad departamento atstovai šioje situacijoje elgiasi neryžtingai.
„Mes buvome susitikę su valdytojais, sakėme, kad situacija yra nekokia, kad sprendinys, kuriam išduotas leidimas, ne visai priimtinas Vilniaus senamiesčiui. Jie pažadėjo padaryti keitimus. Esu informuotas, kad šią savaitę bus atnešta parodyti, ką žadama keisti, kad situacija būtų pagerinta ir sušvelninta. Tada bus matyti, kaip viskas išsispręs“, – aiškino departamento atstovas.
Pasak A. Degučio, jis taip pat pasirūpins, kad būtų dar kartą kruopščiai išnagrinėta, kokie statybų metu padaryti pažeidimai buvo padaryti, kiek visas derinimas buvo argumentuotas ir pagrįstas teisės aktais.
„MG Valda“: iš užupiečių nematome noro bendradarbiauti
Nekilnojamojo turto „MG Valda“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas DELFI yra sakęs, kad „Užupio krantinės“ projektas užims 1,24 ha – buvusios „Vilijos“ siuvyklos teritoriją.
„Nekilnojamojo turto objektą sudaro vienas statinys, sudarytas iš dešimties korpusų bei požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Bendrasis plotas – 25803,56 kv. m. Statinį sudaro cokolinis, pirmas ir antras aukštai bei mansarda. Statinio aukštis, nurodytas techniniame projekte, kurio pagrindu išduotas leidimas, siekia iki 16 m. Pagal šios teritorijos detaliojo plano, patvirtinto dar 2008-aisiais metais, sprendinius statinių aukštis šioje teritorijoje gali siekti 21 m. „MG Valda“ įsigijusi sklypą atsižvelgdama į Vilniaus senamiesčio, kartu ir Užupio, architektūrinį unikalumą, savo iniciatyva sumažino ne tik statinio aukštį, bet ir užstatymo tankį bei intensyvumą lyginant su detaliuoju planu“, – anskčiau teigė jis.
Pasak „MG Valdos“ atstovo bendrovė sklypą įsigijo 2014 m. birželį.
„Su Užupio bendruomenės nariais pirmasis susitikimas įvyko dar 2014 metų birželio 30 dieną. Patys inicijavome šį susitikimą norėdami susipažinti su Užupio bendruomene ir papasakoti apie planuojamas statybas Užupyje. „MG Valda“ taip pat savo iniciatyva dar 2014 m. spalio 9 d. Užupio meno inkubatoriuje „Kalnas“ pakvietė Užupio bendruomenę į susitikimą ir pristatė projekto sprendinius, planuojamų statybų apimtis, darbų eiliškumą ir kitas bendruomenei svarbias detales, susijusias su vystomu projektu. Po to sekė visa eilė susitikimų bendrovės patalpose ir Užupyje, kurių metu bendruomenės atstovams buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su objekto sprendiniais. Bendrovė, statydama „Užupio krantines“, laikosi tų sprendinių, kurie buvo pristatyti bendruomenei – šiuo metu jie nėra pakeisti“, – pasakojo S. Lyvas.
Be to, pasak jo, atsižvelgiant į kai kuriuos individualius bendruomenės atstovų prašymus buvo koreguoti kai kurie sprendiniai ir suplanuoti papildomi darbai, buvę už projekto ribų, pavyzdžiui, lietaus kanalizacijos nuvedimas iš gretimais esančio kiemo ir panašiai
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės komunikacijos vadovas patikino, kad faktą, jog bendrovė bendravo su Užupio bendruomene, patvirtina pačių užupiečių parašyti skundai su priedais, kuriuose matyti „Užupio krantinių“ techninio projekto ištraukos, skirto skirtingoms institucijoms.
„Lygiagrečiai vyko diskusija apie Vilnelės krantinės, esančios prie „Užupio krantinių“, projektą. Šis projektas buvo iš esmės koreguotas atsižvelgiant į bendruomenės pageidavimus. Vilnelės krantinės teritorija priklauso Vilniaus savivaldybei, tačiau, atsižvelgusi į Užupio bendruomenės išsakytus pageidavimus, „MG Valda“ savo iniciatyva kreipėsi į kraštovaizdžio architektus, užsakydama Vilnelės pakrantės sutvarkymo projektą. 2014 gruodžio 30 d. įvyko pakartotinis susitikimas, kurio metu buvo pristatytas naujas krantinės tvarkymo projektas. Šiuo metu Vilnelės krantinės paruošiamieji tvarkymo darbai vykdomi pagal kartu su Užupio bendruomene suderintą sprendinių planą“, – aiškino pašnekovas.
Kaip teigiama įmonės pateikiamoje informacijoje, šiuo metu „Užupio krantinių“ teritorijoje yra įrenginėjami pamatai. Planuojama projektą baigti kitų metų pabaigoje.
Pasak jo, Užupio bendruomenės metami kaltinimai yra nepagrįsti, nes visa turėta bei prašoma informacija buvo pateikta, šiuo metu su visa informacija galima taip pat susipažinti.
„Po produktyvaus ir efektyvaus bendradarbiavimo su Užupio bendruomene laikotarpio Užupio bendruomenės atstovai savo iniciatyva pradėjo kreiptis į visas galimas institucijas su skundais apie projektą. Bendrovei „MG Valdai“, nuolat bendravusiai su Užupio bendruomenės atstovais, ši informacija apie rašomus skundus nebuvo suteikiama, pretenzijos nebuvo reiškiamos ir pastabos nebuvo išdėstytos. Dar daugiau – Užupio bendruomenė bendrovės atstovams teigė priekaištų „Užupio krantinių“ projektui neturinti. Toks bendravimas vyko dar iki šių metų pavasario. Tačiau pasirodo, kad pirmasis skundas Užupio bendruomenės iniciatyva buvo parašytas dar praėjusių metų liepos mėnesį, - komentavo S. Lyvas. - „MG Valda“ yra nemaloniai nustebusi dėl tokio dvejopo Užupio bendruomenės elgesio bei atviros diskusijos vengimo. Įmonei belieka spėlioti, kokios priežastys ar tretieji „MG Valdos“ ir Užupio bendruomenės diskusijose nedalyvavę asmenys lėmė tokį kardinalų bendruomenės požiūrio ir elgesio pasikeitimą“.
Pasak jo, „MG Valda“ savo iniciatyva ne vieną kartą kreipėsi į atsakingus bendruomenės vadovus dėl tolesnių klausimų, susijusių su „MG Valdos“ projektu ir investicijomis į Užupį, derinimo.
„Deja, noro bendradarbiauti, susitikti, derinti pozicijas iš Užupio bendruomenės nematome, dar daugiau – nematome noro ieškoti sprendimų, nes paskutiniu metu sulaukiame tylos į mūsų paklausimus arba gauname tik ultimatyvius pareiškimus. Esame įsitikinę, kad diskusijos, o ne grasinimai ir ultimatumai, padeda suderinti pozicijas ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą“, – kalbėjo S. Lyvas.