„Iki šiol stovėjimas buvo nemokamas. Sutvarkius aikšteles, dėl rinkliavos taikymo dar bus sprendžiama, tačiau Seimo kanceliarija jai skirta aikštele pagal bendradarbiavimo sutartį galės toliau naudotis neatlygintinai“, – „Delfi“ komentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Dvi erdvės – kokie darbai numatyti?
Taigi, šalia A. Goštauto ir A. Tumėno gatvių sankirtos, yra dvi erdvės: viena – Seimo ir jo svečių reikmėms naudojama aikštelė, kita – atvira visiems vairuotojams. Nuotraukoje jos apibrėžtos, atitinkamai, žalsva ir balta spalva:
Pagal vasarą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Seimo kanceliarijos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, Seimas atsisakė panaudos teisės į sklypą. Įtvirtinta bendra vizija, kad sklype galėtų atsirasti modernus konferencijų centras. Bus atliekama galimybių studija, inicijuojamas objekto architektūrinės idėjos konkursas ir kiti žingsniai.
„Tik po architektūrinės idėjos konkurso, projekto rengimo metu, bus aišku, kokią dalį sklypo teritorijos galėtų užimti konferencijų centras, o kokia liks stovėjimo aikštelei. Labiausiai tikėtina, kad didžioji stovėjimo vietų dalis bus perkelta įrengiant požeminę aikštelę po konferencijų centru“, – teigia savivaldybė.
O kol kas sutartyje numatyta sutvarkyti Seimo bei jo svečių poreikiams naudotą aikštelę ir sudaryti galimybę Seimui bei svečiams toliau aikštele neatlygintinai naudotis iki konferencijų centro statybos darbų sklype pradžios. Savivaldybė yra įsipareigojusi užtikrinti ne mažiau kaip 260 stovėjimo vietų aikštelę Seimo poreikiams – būtent tokia ji ir įrengiama.
„Tvarkymui pasirinkta korinė danga, kuri dėl turimų tarpų yra laidi lietaus vandeniui, todėl nesukelia vandens kaupimosi problemos, kuriai spręsti reikėtų rengti lietaus vandens nuvedimo sistemą – toks projektas, turint omenyje, kad sklype ilguoju laikotarpiu planuojamas konferencijų centras, nebūtų finansiškai efektyvus“, – rašoma atsakyme.
Paklausus, ar numatoma investuoti į elektromobilių krovimo infrastruktūrą, savivaldybė komentuoja, kad dėl šios aikštelės laikinumo tai irgi nebūtų finansiškai atsakinga, tačiau konferencijų centro statybų metu, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, turės būti numatytos vietos ir elektromobiliams.
„Planuojama tvarkyti ir šalia esančią atvirą aikštelę. Po sutvarkymo ilgainiui ji taptų bendros miesto parkavimo infrastruktūros dalis su atitinkama rinkliava. Atlikus tvarkymo darbus, stovėjimo vietos bus sužymėtos laikantis teisės aktuose numatytų išmatavimų, taip pat užtikrinant saugų eismą aikštelėje“, – apie antrąją, atvirąją, aikštelę kalba savivaldybė.
Tvarkoma ir dėl saugumo
Nors numatomas konferencijų centras, savivaldybė leidžia suprasti, kad aikšteles bet kuriuo atveju reikia tvarkyti dabar. Pasak jos, abiejų – ir Seimo naudotos, ir atvirosios aikštelės – erdvių sutvarkymas „yra ir saugumo klausimo sprendimas“.
Esą dar 2021 metų rugpjūčio mėnesį Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla kreipėsi į Vilniaus miestos savivaldybę, kalbėdamas apie saugumo spragas. Turimos omenyje vadinamosios riaušės prie Seimo. Toliau pateikiamos ištraukos iš komisaro kreipimosi.
„Pažymėtina, kad dalis aktyvių protestuotojų (teisės pažeidėjų), buvusių prie Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų pastato, žvyruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje (A. Tumėno g.), į policijos pareigūnus ir jų tarnybines transporto priemones mėtė akmenis, plytas, žvyro gabalus, todėl buvo sužaloti policijos ir viešojo saugomo tarnybos pareigūnai bei apgadintos tarnybinės transporto priemonės“, – komisarą cituoja savivaldybė.
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta žvyruota automobilių stovėjimo aikštelė nėra apšviesta, todėl ši aplinkybė sudarė palankias sąlygas pažeidėjų anonimiškumui, tai yra, policijos pareigūnams buvo sudėtinga stebėti ir identifikuoti tamsoje veikiančius teisės pažeidėjus bei fiksuoti jų daromus teisės pažeidimus“, – tęsiama R. Požėlos citata.
Taigi, sako savivaldybė, įrengiant kietas dangas ir apšvietimą atliepiamas ir didesnio saugumo šalia Seimo lūkestis.
„Visą šį procesą dėl sėkmingo susitarimo su Seimu vertiname kaip didelį laimėjimą – tiek dėl trumpojo laikotarpio rezultato, tai yra, tvarkingos ir saugesnės erdvės, tiek dėl atsivėrusių galimybių ilguoju laikotarpiu čia vystyti miestui svarbų projektą“, – sakoma komentare.
Tvarkymo darbus atlieka savivaldybės įmonė „Grinda“. Jų vertė bus aiški užbaigus tvarkymo darbus.
„Grinda“ prieš mėnesį „Facebook“ tinkle skelbė, kad tęsia korinės automobilių stovėjimo aikštelės tarp A. Tumėno ir A. Goštauto g. darbus. Čia numatyta numatyta įrengti 435 stovėjimo vietas automobiliams, iš jų 18 vietų – asmenims su judėjimo negalia.
„Neasfaltuotos, be apšvietimo“
Anksčiau svarstyta konferencijų centrui pritaikyti apleistus Koncertų ir sporto rūmus. Vieta itin svarbi žydų bendruomenei, todėl gali būti sunku surasti bendrą sutarimą, vasarą skelbė Seimo kanceliarija ir Vilniaus miesto savivaldybė bendrame pranešime. Jame pažymėta, kad Konferencijų centrui tinkamesnė vieta būtų prie Seimo rūmų.
„Tai bene vienintelis tokio dydžio laisvos valstybinės žemės sklypas centrinėje miesto dalyje, turintis gerą susisiekimą su pagrindinėmis miesto gatvėmis, viešuoju transportu (iki artimiausios viešojo transporto stotelės – vos šešios minutės pėsčiomis), o iki oro uosto – tik 7 km, šalia – svarbios valstybinės institucijos, platus viešbučių tinklas“, – rašoma birželio pranešime.
Jame pažymima, kad pirmas žingsnis siekiant turėti Vilniuje tokį konferencijų centrą – sklypo perėmimas savivaldybės žinion. Tai ir buvo padaryta.
Kartu tąkart pabrėžta, jog pusę perimamos apie 2 ha ploto teritorijos užima automobilių stovėjimo aikštelės: neasfaltuotos ir be apšvietimo. Jomis neatlygintinai naudojosi Seimo rūmuose dirbantys ir į posėdžius atvykstantys asmenys ir visi vilniečiai.
Iki šiol valstybinė žemė ir joje esančios automobilių stovėjimo aikštelės buvo valdomos Nacionalinės žemės tarnybos. Pasirašius panaudos sutartį ši teritorija 2004 metais buvo perleista 99 metams Seimo kanceliarijai. Vilniaus miesto savivaldybei pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Seimo kanceliarija, ankstesnė panaudos sutartis nutraukiama.
Teritorijoje yra ir paminklas Lietuvos Nepriklausomybės gynėjui kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui. Šioje vietoje kasmet vyksta jam atminti skirti renginiai. Paminklas ir erdvė aplink jį bus išsaugota ir prieinama visuomenei.