Senbuviai iki šiol prisimena, kaip atsirado ši gyvenvietė. Į ją buvo atkelti žmonės iš Kauno marių dugne likusių kaimų. Apie tai primena ir šalia kelio pastatytas kryžius.

Neliks vidurinės mokyklos

Dabartinius Vaišvydavos gyventojus kur kas labiau domina ne istorija, o buitiniai patogumai, mokyklos klausimas.

Dešimtokei Gintarei Valiūnaitei iš Vaišvydavos kasdien tenka važiuoti į Šančių vidurinę mokyklą. Moksleivė mielai mokytųsi netoli namų, bet nuo šio rudens Vaišvydavos vidurinė reorganizuojama į pagrindinę.

„Iš namų išvažiuoju prieš septynias, o grįžtu gerokai po pietų. Iki autobuso stotelės tenka pėdinti apie kilometrą. Ypač nepatogu, kai būna šalta ar lyja“, – guodėsi Gintarė. Ją, žingsniuojančią iš mokyklos, vienoje Vaišvydavos gatvių sutikome penktą valandą po pietų.

Moksleivė pasakojo, kad į miesto mokyklas važinėja ir daugiau draugų. Vaikai nepatenkinti, kad nuo kitų mokslo metų gyvenvietėje neliks vidurinės mokyklos.

Septintokės Gintarė ir Milana kol kas mokosi Vaišvydavoje, tačiau baigusios devynias klases jos privalės keisti mokyklą.

„Kol kas dar turime vieną dvyliktokų klasę, bet vienuoliktųjų šiemet nebekomplektavome. Nuo kitų mokslo metų mokykla taps pagrindinė, – aiškino Vaišvydavos vidurinės mokyklos direktorius Kastytis Rupšys. – Tai sužinoję mūsų auklėtiniai masiškai palieka mokyklą. Nuo rugsėjo pirmosios mokytis kitur išėjo apie septyniasdešimt vaikų, daugiausia aštuntokų ir devintokų.“

Direktorius įsitikinęs, kad Vaišvydavoje derėtų išsaugoti vidurinę mokyklą, nes čia atvyksta nemažai vaikų iš Žiegždrių, Girionių, Piliuonos ir kitų gyvenviečių.

Važiuoja mažai autobusų

Vaišvydavos bendruomenės centro pirmininkas Audrius Radvilavičius pastebi, kad gyvenvietė plečiasi, statoma daug individualių namų.

Čia gyvenantieji susiduria su dar viena problema: į Vaišvydavą važiuoja tik vieno maršruto autobusas ir mikroautobusas. Jie kursuoja retai. Be to, dažnai Vaišvydavą pasiekia perpildyti, todėl mokiniai ne visada laiku spėja į pamokas. Rudenį buvo panaikinti dviejų mikroautobusų maršrutai.

„Ne kartą rašėme raštus įvairioms instancijoms, bet į mūsų prašymus nereaguojama“, – stebėjosi A.Radvilavičius. Dauguma čionykščių dirba mieste, todėl jiems aktualu, kad dažniau važinėtų autobusai ir mikroautobusai.

Braido po purvą

Užvingio gatvėje gyvenantis saugos firmos darbuotojas Kęstas Meilutis Vaišvydavoje įsikūrė prieš dešimt metų. Sūnus čia baigė mokyklą, o dabar dirba užsienyje. Erdviame name su žmona gyvenantis vyras patenkintas privačia valda. Jo šeima visada svajojo gyventi užmiestyje. Vasarą jie džiaugėsi galintys pasimaudyti netoliese esančiame karjere, atsigaivinti Kauno mariose ar pasivaikščioti po čia pat esantį mišką.

„Patiriame ir tam tikrų nepatogumų. Atsibodo gatvėje braidyti po purvą ir važinėti per duobes. Gatvė iki šiol neasfaltuota ir vilčių, kad greitai bus sutvarkyta, neturime. Mums siūlė patiems išasfaltuoti kelią, tačiau gyventojai nesutiko. Visi žinome, kiek tai kainuotų“, – svarstė K.Meilutis.

„Tikimės, kad kada nors į Vaišvydavą bus atvestos dujos, vandentiekis ir kanalizacija prijungti prie miesto tinklų. Čia kurdamiesi žinojome, kad viso to nėra. Naudojamės vietiniais, pačių susikurtais patogumais“, – pasakojo gyvenvietėje namą besistatantis verslininkas Jonas Augustinaitis.

Garšvės gatvėje Dovilė Šivickienė su vyru ir dukra įsikūrė tik prieš pusmetį. Namas tviska naujumu, nors dar reikia aptverti tvorą, sutvarkyti aplinką. Naujakurystės džiaugsmu besimėgaujantys sutuoktiniai laukia šeimos pagausėjimo ir mano, kad vaikams augti namuose, prie kurių bus sodas ir didelis kiemas – vienas malonumas.

„Namą pasistatėme pasiėmę iš banko paskolą. Gyvenome netoliese, Panemunėje, tad nedvejodami pasirinkome tą patį rajoną“, – aiškino D.Šivickienė.

Kyla ir daugiaaukščiai

Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė pripažįsta, kad Vaišvydavos gyventojams trūksta buitinių patogumų. Išasfaltuota tik dalis gatvių, į gyvenvietę neatvestos dujos, tenka naudotis vietiniu vandentiekiu ir kanalizacija.

„Jei būtų pakankamai norinčiųjų, teiktume prašymą į gyvenvietę atvesti dujas. Kol kas tokių mažuma, nes dujos kainuoja nepigiai. Dauguma namus šildosi iš vietinių katilinių, o naujakuriai – įsirengę geoterminį šildymą“, – pastebėjo seniūnė.

Vaišvydavoje sparčiai kyla ne tik privatūs mūrinukai, bet ir daugiaaukščiai. Praėjusiais metais gyvenvietėje parengta 80 naujų detaliųjų planų.