Lietuvos nuomos rinka – nesaugi
Dažnam gyventojui lyg našta ant pečių šiandien užgriūva aukštos būsto nuomos kainos, o, kaip pastebėjo ministras S. Gentvilas, būsto nuoma Lietuvoje – apskritai nėra saugi.
„Visi svajoja apie būsto įsigijimą anksčiau ar vėliau, bet tokiuose miestuose, kaip Vilnius – reikia turėti 20 tūkstančių eurų pradiniam įnašui. Nedažnam studentui, jaunai šeimai tai yra įmanoma, o tokių jaunų šeimų mums reikia šituose miestuose, todėl nuomos rinka turi būti saugesnė – saugesnė nuomotojui, saugesnė nuomininkui, populiaresnė vystytojams, kad vystytojai statytų būstus nuomai“, – teigė jis.
Kaip teigė S. Gentvilas, nesunku pastebėti, kad būstas Vilniuje – jau nebeįperkamas.
„Vidutiniam vilniečiui, vidutinį Vilniaus butą įsigyti reikia 7,5 metų metinių pajamų ir tai viršija 7 metų ribą. Yra toks parametras, kad tavo būstas neturi kainuoti daugiau, nei 7 metiniai tavo atlyginimai, tai Vilniuje jis šiuo metu viršijamas – reiškia, arba būstui išleidžiama per daug, arba jis tampa nebeįperkamas, o tau dar daug pinigų reikia turėti kišenėje“, – kalbėjo ministras.
Tokiu atveju, vienintele alternatyva jaunai šeimai tampa būsto nuoma, kuri, pasak S. Gentvilo, Lietuvoje yra labai nesureguliuota.
„Visų pirma, nėra pirmenybės pirkti būstą. Jeigu jūs nuomojamame būste išprašomas – nuomos kaina gali būti keliama neproporcingai infliacijai. Nuomininko teisės nedidėja su pragyvenamų metų laikotarpiu, tai, pavyzdžiui, jeigu jūs turite mažus, renkatės nuomojamą būstą šalia mokyklos ar darželio – jūsų saugumas su pragyventu laikotarpiu nedidėja, o pačiam nuomotojui irgi nėra paskatų įsipareigoti ilgalaikei nuomai. Yra tokie labai laukiniai santykiai tarp nuomotojų ir nuomininkų“, – pastebėjo jis.
Aplinkos ministerija žada pokyčius
Atsižvelgiant į išvardytas problemas, pasak aplinkos ministro, tam tikri pokyčiai yra tiesiog būtini.
„Mes turime eiti prie Vakarų Europos, kur nuomininko apsauga yra didesnė“, – teigė S. Gentvilas.
Jis išsakė, kaip visa tai turėtų atrodyti ir ką siūlo pati Aplinkos ministerija.
„Visų pirma, būtų labiau pirmenybė išsipirkti butus ir tuo didesnė nuomos apsauga, kuo ilgiau gyveni.
Kita vertus, savivaldybės galėtų nemokamai pasiūlyti sklypus vystytojams, įsipareigojantiems, kad jie statys būstą tik nuomai ir tik tai visuomenės grupei, kuri pakliūva į tą rizikos zoną, o į tą zoną, dažniausiai, pakliūva biudžetinio sektoriaus darbuotojai miestų centruose – policininkai, ligoninių slaugės, jauni studentai, kurie neturi aukštų pajamų, mokytojai. Na, mokytojams pakilę šiuo metu atlyginimai, bet tai yra tie žmonės, kurie šiuo metu negali susikaupti įnašui, bet turi gyventi ir miestams jų be galo reikia“, – aiškino S. Gentvilas.
Pasak jo, siekiant pokyčių būtų galima atsižvelgti ir į kitose šalyse taikomus modelius.
„Šiandien, pavyzdžiui, galėtume pritaikyti airišką modelį, kad parduodamas butas, kurį nuomojasi kažkas, gali būti nupirktas savivaldybės ir savivaldybė turi pirmą teisę išpirkti tą butą, ir pernuomoti nuomininkui – čia yra airiškas modelis, plačiai taikomas Dubline“, – teigė S. Gentvilas.
Be to, kaip teigė aplinkos ministras, Lietuvoje vyraujančias problemas pastebi ir įvairios tarptautinės organizacijos.
„Mums sako, kad reikia padėti, kad jaunos šeimos, biudžetinis sektorius, dirbantieji galėtų gyventi didmiesčiuose, o čia įperkamumo problemos yra didžiausios“, – teigė S. Gentvilas.
Nors didžioji dauguma siūlomų saugiklių būtų nukreipti būtent į nuomininkus, S. Gentvilas paaiškino, kuo visi šie pokyčiai būtų naudingi ir nuomojamo būsto savininkams.
„Čia turi atsirasti ir lengvatų mechanizmas, kad tu, dalyvaudamas nuomos rinkoje, gauni privalomumo ar iš mokestinės aplinkos, ar iš savivaldybės, jeigu tu įsipareigoji nuomoti būstą pagal valstybės schemas“, – teigė jis.
Ką visa tai pakeistų?
Pasak S. Gentvilo, įsigaliojus visiems siūlymams ir pokyčiams, būsto nuoma tikrai atpigtų.
„Jeigu tas pats Donaldas Trumpas ir jo tėvai gavo iš Niujorko dideles nuolaidas kažkada tam, kad vystytų prieinamą būstą Niujorke – tai kapitalistinės, socialistinės, socialdemokratiškos valstybės vysto prieinamo būsto fondus.
Man atrodo, suteikus galimybę vystytojams naudoti nemokamai žeme ir įsipareigojus pigiai nuomoti patalpas tai viduriniajai klasei – mes turėsime labai greitą proveržį ateinančiais metais, kai bus nuoma kontroliuojama, vystytojai bus veiklūs, o savivaldybės galės prisitraukti daug jaunų šeimų ir biudžetinių darbuotojų į miestus, kur yra sunku su įperkamumu“, – teigė jis.
Ministras pasakė, kada šie siūlymai pradės veikti ir virs realybe.
„Vienoje, Madride, Londone – šie dalykai kuriami dešimtmečius, tad ir Lietuvoje to nebus rytoj, bet, iš tikrųjų, tikėtume, kad po 2-3 metų galėtų pirmieji projektai startuoti. Tam, natūralu, reikia Seimo įstatymų priėmimo, kurį mes planuojame arba šį rudenį, arba kitų metų pavasarį padaryti“, – teigė S. Gentvilas.
Visą reportažą rasite LNK portale: