Seimo teisininkai kritikuoja Vyriausybės siūlymą teikti paramą pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ir rajonuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento parengtoje išvadoje sakoma, kad pataisos gali diskriminuoti nesusituokusias poras ir būti socialiai neteisingos.
„Atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinėje doktrinoje yra įtvirtinta valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters ir kt.)“, – teigia teisininkai.
Jiems taip pat užkliuvo, kad paramos negalėtų gauti didžiųjų miestų gyventojai – taip esą galėtų susiklostyti situacijos, kai asmenys, kurių šeiminė ar turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, negalėtų pretenduoti į valstybės finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti tik dėl to, jog jie siekia įsigyti būstą skirtingose gyvenamosiose vietovėse.
„Be to, įstatymo projekte numatyta, kad finansinė paskata jaunoms šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų (...) Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacijos, kuomet jaunos šeimos, kurioms finansinė paskata būtų reikalinga, negalėtų pasinaudoti galimybe ją gauti, nes einamųjų metų lėšos būtų išnaudotos skiriant lėšas jaunoms šeimoms, kurios būtų geriau finansiškai apsirūpinusios“, – svarsto Teisės departamentas.
Anot išvados, svarstytina, ar įstatymo projekto nuostatos yra socialiai teisingos, ar joms įsigaliojus valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai.
Projektus dėl siūlomų pakeitimų rengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šeimos sąvoką numatoma išplėsti kitomis artimiausiu metu planuojamomis pateikti pataisomis.
„Įstatymo projekte numatyta, kad taikomos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo sąvokos. Pažymėtina, kad paruošta ir Vyriausybei bei Seimui šį mėnesi bus pateikta nauja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcija, kuriame numatyta praplėsti šeimos sąvoką, įtraukiant asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartis“, – teigia ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis.
Jo komentarą BNS perdavo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius.
Partnerystės institutas Lietuvoje neveikia, nes nepriimtas specialus įstatymas, nors partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse.
Vyriausybės teikiamos pataisos dėl paramos jaunų šeimų būstams ketvirtadienį turėtų būti pristatomos Seime.
Pagal jas pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ir rajonuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansinė parama būtų skiriama nevertinant jų pajamų ir turto. Tokia parama nebūtų skiriama įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų, Neringos ir Trakų miestuose, taip pat dalyje Palangos miesto.
Siūloma, kad subsidija būsto kredito daliai apmokėti bus skiriama šeimoms iki 35 metų. 15 proc. subsidiją gaus vaikų neauginančios jaunos šeimos, 20 proc. – auginančios vieną vaiką, 25 proc. – auginančios du vaikus, 30 proc. – tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos. Taip pat siūloma nustatyti iki 87 tūkst. eurų būsto kredito sumą, nuo kurios skiriamos minėto dydžio subsidijos. Kartu būtų leista iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti.
Seimui pritarus, Šeimos stiprinimo įstatymas įsigailiotų nuo šių metų liepos.
Šiemet numatyta suteikti subsidiją 115 jaunų šeimų, tam prireiktų 2 mln. eurų. 2019 metų poreikis – 10,1 mln. eurų, už kuriuos bus suteikta subsidijų 590 jaunų šeimų.