Ragina nelaukti ir bandyti derėtis dėl maržų
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius aiškino, kad, nepaisant to, jog žmonės aktyviau persidera dėl paskolos sąlygų, Lietuvos bankuose siūlomos palūkanų normos vis dar išlieka tarp aukščiausių Europos Sąjungoje. Vadinasi, kaip aiškino, maržos gali dar labiau mažėti.
„Mūsų parengtas įstatymo projektas, kuris įsigalios nuo vasario pirmosios, būtent ir yra tam tikslui, kad atrišti žmogų nuo banko, kad jis nebijotų rinktis kitų bankų ir galėtų bet kada persikelti tą pačią paskolą į kitą banką. Tokiu atveju bankas bus suinteresuotas pasiūlyti dar geresnę maržą išeinančiam savo klientui, konkurencija turėtų didėti. (…) Tą gali daryti tas, kuris nevėluoja grąžinti savo paskolos, kuris yra geras banko klientas: jis gali persikelti paskolą su tuo pačiu užstatu, su ta pačia paskolos suma, su tais pačiais terminais į kitą banką. Mes įtvirtiname kur kas paprastesnį procesą, tereikia, kad senas bankas persiųstų naujam bankui turto vertinimą, kreditingumo vertinimą.
Klientui nebereikės už nieką mokėti: jokių turto vertinimų mokesčių, Registrų centro mokesčių, notaro mokesčių. Viską sutvarkytų bankas, o naujas bankas, jeigu klientas į jį kreipiasi, tiesiog pasiūlo su tomis pačiomis sąlygomis naują palūkanų normą . Iki šiol tas pasirinkimas buvo komplikuotas, nes priėmus visas papildomas išlaidas nebuvo aišku, ar jos atsipirks. Dabar labai aišku, kad jos atsipirks“, – rudenį „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pokyčius pristatė J. Markevičius.
Kaip rodo Lietuvos banko duomenys, šiuo metu vidutinė bankų marža siekia 1,5 proc.
„Aišku, jeigu tavo rizikingumas yra geras, tai tada tu gali tikėtis net ir mažesnės maržos, ypač refinansuojant paskolą didelė tikimybė, kad tavo pajamos jau yra gerokai didesnės negu buvo prieš 5 metus, didelė tikimybė, kad tavo paskola yra jau išmokėta didele dalimi. Ir didelė tikimybė, kad užstato vertė yra gerokai didesnė. Tai tu esi mažesnės rizikos ir gali tikėtis netgi gauti mažesnę maržą negu rinkos vidurkis“, – teigė pašnekovas.
Jis taip pat pridūrė, kad gyventojui nė nereikės kreiptis į savo senąjį banką: užteks nueiti į naują banką ir gauti pasiūlymą. Tuomet jau senasis bankas turės perduoti visą informaciją naujajam, arba pateikti dar geresnį pasiūlymą ir pabandyti klientą sulaikyti.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas komentavo, kad finansiškai raštingiems žmonės būsto paskolos refinansavimas nebus naujiena.
„Jeigu žmogus turi banko maržą 1 proc. didesnę negu rinkos, jis supranta, kad vienas iš būdų, kaip sutaupyti, yra banko maržos mažinimas.
Praktiškai galiu pasakyti, kai žmonės keičia banką, tenka susimokėti tiktais už turto vertinimą ir už hipoteką. Labai dažnai bankai to administracinio mokesčio šiandien neima, tai tos išlaidos tikrai nesiekia daugiau negu 500 eurų. Jeigu pas žmogų kreditas yra, nežinau, 150-200 tūkst. eurų, tai tikrai jam ten per kelis mėnesius viskas atsiperka.
Vyksta toks procesas ekonomikoje, kai būna, kad Euriboras mažėja, banko maržos gali sustoti prie 1,5 arba net gali ir pradėti augti. Prieš kelis metus, kai Euriboras buvo nulinis, tai normalu buvo gauti banko maržą apie 2,2-2,5 proc. Jeigu Euriboras kris žemiau negu 2 proc., natūralu, kad bankai norės užsidirbti ir laikys tą banko maržą. Nėra garantijos, kad, pavyzdžiui, kai įsigalios įstatymas vasario pirmą dieną, kad banko maržos išliks 1,3 -1,5 proc. rėžiuose“, – sako M. Jansonas.
Visgi, jis pabrėžia, kad parašyti savo bankui ir paprašyti mažesnės maržos – nieko nekainuoja. Jis primena, kad derantis su banku svarbu ne tik tai, kiek pasikeitė pajamos, bet ir ar veiklos rūšis išliko ta pati.
„Einant derėtis su banku labai svarbu pasitikrinti, ar jūs atitinkate atsakingo skolinimosi taisykles, ar tikrai yra geras santykis tarp nekilnojamo turto užstato ir jūsų pajamų? Ar tikrai tvarios yra pajamos? Kartais žmonės apsigauna. Pavyzdžiui, galbūt, kai ėmė kreditą turėjo darbo santykius, o paskui pakeitė į kokią individualią veiklą ar verslo liudijimą, galbūt jau uždirba vietoje 3 tūkst. eurų 5 tūkst. eurų, bet bankai tas pajamas, kur yra individualios veiklos, verslo liudijimų ar mažosios bendrijos, skaičiuoja perpus mažiau. Žmonės kartais nustemba. Kreipiasi į banką, atrodo, uždirba jau 5 tūkst. eurų, bet bankai skaičiuoja tiktai pusę jo pajamų, nes kita dalis pinigų reikalinga veiklos mokesčiams susimokėti“, – teigė finansų ekspertas.
Bankai bus įpareigoti informuoti apie kitas galimybes
„Kitame įstatymo pakete, kuris įsigalios nuo gegužės 7 dienos, bankai kiekvieną palūkanų perfiksavimo dieną, tai yra, jeigu tu turi paskolą su 6 mėnesių Euribor, tai kas 6 mėnesius bankai privalės atsiųsti elektroninį laišką ar kitaip informuoti, kokios rinkos sąlygos dabar“, – apie dar vienus laukiančius pokyčius pasakojo J. Markevičius.
Tai reiškia, kad bankai turės pateikti informaciją, kokia rinkoje šiuo metu situacija su palūkanų normomis, vidutine marža.
Be to, nuo gegužės bankai privalės klientui pateikti du pasiūlymus būsto paskolai: vieną su kintamomis palūkanomis, kitą – su fiksuotomis.
„Gegužės mėnesį kartu įsigalios mūsų irgi paruoštas įstatymo pakeitimas, kuomet bankai bus įpareigoti šalia paskolos su kintama palūkanų norma pasiūlyti paskolą ir su fiksuota palūkanų norma, kad žmonės galėtų iš tų 2 alternatyvų pasirinkti jiems geriausią. Tikrai yra daug žmonių, kurie norėtų tam tikro pastovumo. Jie norėtų nereaguoti į rinkoje vykstančius pokyčius, o mokėti pastovią įmoką. Mes norime įpareigoti bankus, kad jie tą darytų, nes iki tol matėme, kad tokių produktų išvis nebuvo Lietuvoje. Šis pakeitimas lems, kad bankai privalės tokį produktą pasiūlyti, mažiausiai 5 metų fiksuotą palūkanų normą“, – pasakojo Lietuvos banko atstovas.
M. Jansonas komentavo, kad tikimasi, jog paskolos fiksuotomis palūkanomis bus pasiūlytos panašiomis sąlygomis, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, o ne didesnėmis palūkanomis, kad žmonės specialiai nesirinktų. Jis taip pat išskyrė, kad renkantis paskolą su fiksuotomis palūkanomis, refinansuoti jos kitame banke lengvai nebepavyks.
„Čia toks vienas prieštaravimas yra: fiksuotos palūkanos užkirs kelią vaikščioti iš banko į banką. Tą žmonės turi įsivertinti. Galima pavadinti, kad fiksuotos palūkanos savotiškai yra draudimas, jeigu tu užfiksuoji, pavyzdžiui, su 3,5 procento, tai žinai, kad 5 metus daugiau ir nemokėsi. Čia yra privalumas, bet minusas yra, kad jau labai lengvai į kitą banką nepersitvarko.
Jeigu palūkanos nukris, žmonės su fiksuotomis palūkanomis turės išlaukti to momento, nes išeinant iš fiksuotų palūkanų bankai gali taikyti netgi iki 3 proc. baudą nuo to kredito likučio. Tai gali sustabdyti žmones vaikščioti tarp bankų, bet viskas gerai. Čia tiesiog dėl stabilumo, kai kuriems žmonėms naudinga imti fiksuotas palūkanas“, – komentavo jos.
J. Markevičius taip pat pridūrė, kad įstatyme yra numatyta, jog bankų pasiūlyta fiksuota palūkanų norma turi būti pagrįsta banko kaštais.
