Tokia situacija susidarė ir mūsų šalyje, kai geriausi specialistai susikrovė lagaminus ir išvyko. Lietuvos nekilnojamo turto (NT) projektų vystytojai greitai rado, kuo užpildyti atsivėrusią duobę – į Lietuvą pradėjo plūsti statybininkai iš kitų šalių, o daugiausiai jų atvyksta iš Ukrainos.
Tokie žingsniai sulaukė ir pasipiktinimo – ukrainiečiai dirba pigiau, kuria savo verslus, o sąžiningai mokesčius mokantiems verslininkams konkuruoti su ukrainiečiais jau tampa sudėtinga.
Veža brigadas
Pastaruoju metu intensyviomis statybomis išsiskiria Kaunas ir jo apylinkės.
Būtent čia darbuojasi nemažas būrys ukrainiečių.
„Visi mūsų statybininkai stato kažkur kitur, bet ne Lietuvoje“, - neslepia verslininkas Ramūnas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas). NT vystytojas panoro likti anonimu, nors jokių priekaištų ukrainiečiams neturi. Apie viską nuo pradžių.
Nuo balandžio Ramūno įmonė pradėjo vežtis darbuotojus iš Ukrainos, nes reikiamo skaičiaus lietuvių jau neberado.
„Turėjome pažinčių Ukrainoje. Sėdome į automobilius ir nuvažiavome. Susitikome su žmonėmis, kalbėjome. Susirinkome 4 brigadas ir jau baigiame jas visas atsivežti į Lietuvą. Šiandien mūsų įmonėje dirba daugiau nei 20 ukrainiečių. Ir tai ne pabaiga – iš Maskvos grįžta ukrainiečiai stogdengiai. Ukrainiečiai irgi migruoja, nes su darbu pas juos ne pyragai“, - sako darbdavys.
Ramūnas tikina, kad ukrainiečiai nėra pigi darbo jėga, kaip būtų galima pagalvoti.
„Yra skelbimai, kad ieškome darbuotojų. Ir atlyginimai nėra maži – 800 eurų į rankas ir daugiau. Mokame statybininkas pagal tiek, kiek jis padaro. Tai yra nuo kvadratinių metrų skaičiaus – kad statybininkas būtų suinteresuotas dirbti, jis turi gauti tiek, kiek padaro. Mums nereikia, kad jis ateitų į darbą – reikia, kad jis dirbtų. Atlyginimai labai panašūs, kaip lietuvių. Tik tiek, kad su ukrainiečiais nėra problemų – mes jiems apmokame būstą, suteikiame automobilius, maitiname. Grynų pinigų jiems tikrai lieka apie 700 eurų. Mums svarbiausia, kad žmogus padarytų darbą“, - sako Ramūnas.
Verslininkai Ukrainoje vykdė griežtą atranką ir abejotinos reputacijos veikėjus paliko tėvynėje. Per dieną Lietuvos NT vystytojai susitikdavo su dviem dešimtimis kandidatų. Galbūt griežta atranka ir lėmė, kad kol kas jokių incidentų dėl svetimšalių nebuvo.
„Mes neturime jokių problemų. Pradžioje buvo mažų nesusipratimų. Buvo įspėjimų dėl darbų saugos – visi turi būti vienodai aprengti, su šalmais, yra Darbo inspekcija, kuri tikrina, todėl viskas turi būti kaip priklauso.
Negali statybininkas rengtis bet kaip, kokia jam nuotaika. Mes dirbame tik oficialiai ir darbuotojų kitiems nenuomojame. Mes už juos atsakingi. Lenkai daro kitaip – samdo ukrainiečius ir siunčia į Lietuvą kaip į komandiruotę. Tada jie pereina kitur dirbti, kažkas kažkam sumoka ir pinigų galiausiai nėra“, - kaimynų taktiką pastebi Ramūnas.
Šiuo metu ukrainiečių brigados stato ištisus kvartalus Kaune. Įdomu, kad su ukrainiečiais pasirašoma dvejų metų sutartis – vasarą statomi namai, montuojami langai, dengiami stogai, o žiemą bus pereinama į statinių vidų.
„Aš perspėjau ukrainiečius: gal ir nelis pinigais iš dangaus, bet jūs turėsite stabilų darbą. Mažiausiai dvejiems metams mes garantuojame jiems pajamas. Kuo geriau mums, tuo geriau jiems“, - pasakoja Ramūnas.
Verslininkas pasakoja, kad ieškojo darbuotojų Lietuvos darbo biržoje, tačiau vaizdas, Ramūno teigimu, buvo toks: drebančios rankytės ir mėlynos nosytės. Paklausti, kodėl buvo priversti palikti ankstesnius darbus, Darbo biržoje stovintys statybininkai aiškino, kad tai buvo pragulos. Išvertus į normalią kalbą tai reiškia, kad darbas buvo tiesiog pragertas.
Vengiant tokios praktikos itin atidžiai tikrinti kandidatai Ukrainoje.
„Neturime jokių bėdų dėl alkoholio, jie apie tai buvo įspėti dar prieš išvažiuojant iš Ukrainos. Yra savaitgaliai, bet mes įspėjome, kad nebėgiosime po policijas ir turės kapstytis patys“, - pasakoja Ramūnas.
Tikslas – ne Lietuva
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas pareigas Dalius Gedvilas taip pat pripažįsta, kad geriausi Lietuvos statybininkai patraukė į Norvegiją, Suomiją, Švediją.
„Tie žmonės, kurie išmano darbą ir moka dirbti, lengvai randa darbą Skandinavijoje. Didžiulis kiekis emigravo būtent ten.
Lietuvoje sumažėjo statybinės apimtys, o Lietuvos bendrovės pradėjo laimėti konkursus užsienyje. Taigi ne tik pavieniai darbuotojai, bet ir visos įmonės pradėjo dirbti užsienyje. Kiekvienais metais eksporto apimtys auga 11-16 procentų.
Tas augimas pastebimas nuo 2007 metų. Artėjame prie 300 mln. eurų eksporto apimties, kas litais būtų beveik milijardas. Statybinių bendrovių generuotos apimtys yra didžiulės. Jei namuose užsakymų nedaugės, o iš praėjusių metų statistikos matome, kad statybos, išskyrus Vilnių, traukiasi, tai nėra abejonės, kad geri statybininkai išvažiuoja“, - DELFI teigė D. Gevilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas mano, gal galutinis ukrainiečių tikslas nėra Lietuva.
„Kai trūksta darbuotojų, atsiranda poreikis vidinei rinkai ir tą vietą pradeda užimti Ukrainos statybininkai. Tai jau tendencija.
Statybų kaina kyla, kyla darbo užmokestis, tačiau tikrai nemažas būrys statybininkų važiuoja iš Ukrainos, Baltarusijos ir sąlygos juos tenkina. Tačiau netrukus jie pamato, kiek Lietuvoje kainuoja pragyvenimas ir pradeda kelti reikalavimus, jiems reikia didesnio atlyginimo. Du tris mėnesius jie dirba už kuklų atlyginimą, tačiau apsidairo ir kelia reikalavimus. Vis dėlto jų tikslas yra patekti į Šengeno valstybes“, - pastebi D. Gedvilas.
Atsirado trintis
Situacija, D. Gedvilo teigimu, gana paprasta. Lietuvoje dauguma statybininkai dirba su verslo liudijimais ir patentais bei palieka įmonės. Šios tokiu atveju priverstos ieškoti darbuotojų svetur.
„Lietuvoje nemaža dalis šešėlio slepiasi po verslo liudijimais ir patentu. Per metus NT vystytojai pastato daugiau nei milijoną kvadratinių metrų būsto. Pernai pastatė net 1,3 mln. kvadratinių metrų. Peržvelgus NT portalus aiškiai matosi, kad parduodami butai su daline apdaila.
Tai klausimas: o kas tą apdailą padaro? Padaro dauguma atvejų dirbantys su verslo liudijimais ir patentais arba visai nelegalai. Tai yra 700 mln. eurų apimtis. Tai didžiulė apimtis ir tai vien naujos statybos būstams įrengti.
Žmonės pasiėmę verslo liudijimą ar dalinai dirbdami nelegaliai, pilnai turi užsakymų ir statybinės kompanijos netenka darbuotojų. Šiai dienai statybos darbams yra išimta 18 tūkst. liudijimų, o statybininkų asociacija vienija tik 16 tūkst. dirbančiųjų“, - pastebi D. Gedvilas.
Skaičiuojama, kad pernai Lietuvoje dirbo apie 6 tūkst. statybininkų ne iš ES šalių. Absoliuti daugumą jų – ukrainiečiai ir baltarusiai. Vis augantis svetimšalių konkurentų skaičius ima nepatikti Lietuvos statybininkams.
„Tam tikra trintis yra. Kurį laiką čia padirbėję ukrainiečiai ima steigti bendroves, pradeda atskirai verslauti, stengiasi kitaip pradėti verslą ir tada atsiranda trintis. Kol jie dirba kaip samdomi fiziniai asmenys, tol trinties nėra, bet kai jie pradeda įkurinėti verslus – trintis atsiranda.
Šiuo metu jau yra įmonių susirūpinimas, kad dempinguojant kainas ateina rangovai, kurie neturi atestatų, bet jie konkuruoja privatininkų rinkoje, stato. Šioje vietoje jau yra problema“, - neslepia D. Gedvilas.
Skundų pasitaiko
Lietuvos statybininkų asociacija sulaukia nepatenkintų lietuvių skambučių, kurie skundėsi nekokybiškomis ukrainiečių paslaugomis. Tiesa, skundų nėra daug, o jei dirbo su nelegalas, tai instuticijos apskritai neturi jokių svertų.
„Tokį precedentą, kai skambina fiziniai asmenys ir skundžiasi, esu turėjęs ne vieną. Neretai sugadinamos brangios medžiagos. Manau, kad būna tokių meistrų, kurie tiesiog nemoka daryti, o gavę užsakymą eksperimentuoja ir mokinasi. Tokiu būdu sugadinamos brangios medžiagos“, - pasakoja D. Gedvilas.