Seimo Ekonomikos komitetas siūlo grąžinti pernai valdžios mokėtas nuomos mokesčio kompensacijas dėl karantino nukentėjusiam verslui, tačiau tik peržiūrėjus kriterijus.
„Rekomenduojame ministerijai prie tos formulės grįžti“, – komiteto posėdyje svarstant nuomos kompensacijų klausimą trečiadienį teigė jo vadovas konservatorius Kazys Starkevičius.
Jis siūlo prieš „paleidžiant šią priemonę“, peržiūrėti ir įvertinti kriterijus įmonėms. Taip, pasak Seimo nario, būtų išvengta reikalavimų grąžinti paramą, kai kuriems jos gavėjams neatitikus kriterijų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Vincas Jurgutis Seimo Ekonomikos komitete pažymėjo, kad pirmojo karantino metu 3627 įmonės ir verslininkai galėjo pasinaudoti nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmu. Kompensavimo suma siekė 35 mln. Eur.
Jis taip pat paaiškino, kodėl buvo nuspręsta netęsti šios priemonės.
„Lygiateisiškumas, kuriuo gali pasinaudoti įvairūs verslai, per šią priemonę yra šiek tiek apribotas. Nuomininkas privalo suteikti nuolaidą, jei jos nesuteikia, tokiu atveju tos paramos negaunama.
Buvo įvairių piktnaudžiavimo atvejų. Praeitos Vyriausybės Invega buvo įpareigota patikrinti ne mažiau nei 10 proc. projektų po paskyrimo. Buvo nemažai surasta kompensacijų, kurios neatitiko sąlygų. Ta suma sudaro maždaug 35 tūkst. Eur, kuriuos reikia sugrąžinti. Buvo tokių atvejų, kai nuomojosi ne patalpas, o žemės plotą, prekybos vietą turgavietėje ir pan., kas neatitiko aprašo reikalavimų“, – dėsto jis.
„Buvo tokių atvejų, kai panašias veiklas vykdančios įmonės – vienos galėjo pasinaudoti, atitiko visus aprašo punktus, kitos neatitiko. Šiame vertinime subjektyvumo buvo nemažai, pareiškėjų skaičius nebuvo toks didelis.
Nors priemone galėjo pasinaudoti verslai iki vidutinio dydžio, bet realybėje pinigai pateko pas didžiuosius prekybos tinklus. Kas galbūt nėra blogai, bet turime suprasti, kam ši priemonė skirta ir kieno kišenėje lėšos atgula“, – priduria V. Jurgutis.
Be kita ko, V. Jurgučio teigimu, dabar veikiančios Antrojo pagalbos verslui paketo priemonės veikia kaip alternatyva nuomos mokesčio kompensavimui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė pridūrė, kad vertino laikotarpį – iki 2020 m. rugsėjo mėn., kai buvo nustatyti pažeidimai.
„Nustatėme, kad nors aprašu buvo siekiama apriboti įmonių grupių galimybes gauti šią kompensaciją, t. y. kad nebūtų tokių atvejų, kai nuomotojas ir nuomininkas arba dvi įmonės priklauso viena kitai, įmonės susijusios per fizinius asmenis arba priklauso tam pačiam fiziniui asmeniui, gavo išmokas. Buvo nustatyta 29 tokie atvejai, pavyzdžiui, beveik 400 tūkst. Eur tokiems atvejams buvo išmokėta“, – sako ji.
Anot STT atstovės, egzistuoja ir dvigubo finansavimo grėsmė. Be to, beveik pusė visų lėšų atiteko didiesiems prekybos centrams.
„Didelė koncentracija prekybos centruose esančiose patalpose, kuriose buvo apie pusė visų panaudotų lėšų, nugulė, nors NT objektų, palyginus, ten nebuvo didelė dalis“, – pridūrė R. Kaziliūnaitė.
„Tikimės, kad didžioji dalis šių rizikos veiksnių yra suvaldyti ir šios pamokos nebus pamirštos, ateityje konstruojant panašias priemones“, – sako ji.
Kęstutis Motiejūnas, INVEGOS vadovas, pritaria nuomonei, kad dabartinės ir dar planuojamos pagalbos ir subsidijų priemonės yra alternatyva nuomos mokesčio kompensavimui, mat jos yra daug paprasčiau administruojamos ir daug greičiau išmokamos lėšos, kurios esą galės būti panaudotos pagal pačių įmonių nuožiūrą.
„Tai buvo pati sudėtingiausia ir brangiausiai administruoti kainuojanti priemonė, įskaitant didelius mokėjimus Registrų centrui už tikrinamus duomenis ir t. t.“, – komentuoja jis.
Seimo narys Lukas Savickas komitete atkreipė dėmesį, kad daugelis kitų priemonių, pavyzdžiui, subsidijų mokėjimas gali turėti panašaus pobūdžio rizikas.
„Tos rizikos turi būti ir gali būti valdomos. Todėl atsargiai vertinčiau patį principą, kad dėl tam tikrų įžvelgtų rizikų pati priemonė turėtų būti diskredituota. Reikėtų įsiklausyti į galimas rizikas ir numatyti galimas korekcijas, kad jos būtų valdomos“, – akcentuoja jis.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad buvo atmesta apie 2,5 tūkst. paraiškų. Jis siūlo Valstybės kontrolei įvertinti, ar „Invega“ vienodai elgėsi su visais paramos prašytojais.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė sako, kad pagrindinis galvos skausmas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių yra daugiau nei 260 tūkst., iš kokių pinigų susimokėti nuomos mokestį, kai jų verslai buvo arba yra sustabdyti. Ji pažymi, kad dabartinės paramos priemonės neatstoja anksčiau veikusio nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmo.
„Jokiu būdu (neatstoja – Delfi). Būtina grįžti prie tos priemonės, kuri buvo pagalba verslui. Šiandieninės priemonės, subsidijos, absoliučiai neliko jokios pagalbos nuomos mokesčio kompensavimo savarankiškai dirbantiems. Niekaip nesusikalbame su ministerija, kur, kokioje subsidijoje ji yra. Jeigu ji yra ten, kur pagal GPM 2019 m. kompensavimą, tada tiesiog nėra žodžių tai įvertinti.
Pritariu, kad reikėtų grįžti prie dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, į kurį būtų įtraukti visi verslo subjektai pagal Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. O šiandien nebetęskime diskriminacijos tarp smulkių ir kitų verslų grupių“, – kalbėjo ji.