Kaip aiškino viceministras, tik „metropolinės“ Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės šiuo metu patiria augimą, o suteikiant subsidijas norintiems gyventi jų žiedinėse savivaldybėse, žmonės persikeldavo gyventi iš kitų miestų.
„Norėjome atskirti 3 metropolines savivaldybes, tai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Tai yra patys didieji miestai, kurie daugiausiai pritraukia naujų šeimų, kur yra problemos su darželiais ir mokyklomis. Tačiau nepritraukia žmonių nei Panevėžys, nei Alytus, nei Marijampolė, tie miestai yra mažėjantys. Tai toks konstravimas pačios subsidijos ir buvo“, – trečiadienį LRT radijui teigė M. Šiurkus.
„Ką mes pamatėme, kad iš Šilutės žmonės važiuoja gyventi į Klaipėdos rajoną, iš Visagino į Vilniaus rajoną“, – pridūrė jis.
Seimui priėmus Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimus, numatyta, kad tokios subsidijos nebus teikiamos norintiems įsigyti būstus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, jei jų gyventojų skaičius viršija 150 tūkst., o miestų žiedinėse savivaldybėse viršija 60 tūkst.
Taip pat viceministras informavo, kad šiuo metu eilėse būsto subsidijos laukia apie 1,5 tūkst. šeimų, tarp jų apie 40 proc. būtent iš žiedinių savivaldybių aplink didžiuosius miestus. Visgi, jis tikina, kad tokie žmonės vis tiek galės gauti paramą, o jiems padėti galėtų ir pačios savivaldybės.
„Jos (šeimos – ELTA) galės gauti, ypač jeigu papuls pagal naują finansavimą“, – tvirtino viceministras.
„Iš esmės savivaldybėms niekas nedraudžia prisidėti ir nemaža dalis buvo sukūrusi priemonių, kuomet stengiasi pasikviesti trūkumus specialistus, jaunas šeimas. Ir aš priminsiu, kad jeigu dirbanti šeima atsikrausto į regioną, vien GPM ji per metus sumoka 8,4 tūkst. eurų. Tai merai iš tikrųjų turėtų būti labiau suinteresuoti“, – komentavo jis.
Visgi Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas tvirtina, kad priimant tokius sprendimus buvo nelabai atsižvelgta į tai, kad žmonės nori kurtis arčiau darbo vietų. Be to, anot jo, viceministro pareiškime dėl savivaldybių matosi ir netinkamas valdžios požiūris į savivaldybes.
„Žmonės ieško ir kuriasi arčiau darbo vietos. Tai iš tiesų, jeigu mes tikimės, kad žmogus gyvens Kelmėje ir važinės į darbą, tai ką mes kalbame apie žaliąjį kursą“, – LRT radijui teigė B. Markauskas.
„Žinoma, kad mes ir patys investuojame. Bet dabar panašu darosi, kad savivaldybė viską turės finansuoti. Ir gynybinius dalykus, ir švietimo, ir sveikatos, viską savivaldybės turi daryti ir dar sakoma, kad turi daug pinigų. Tai valstybės požiūris darosi šiek tiek neteisingas“, – kritikavo jis.
Be to, anot mero, šiuo metu subsidijų teikimas neatsižvelgia į besikreipiančių gyventojų turtą, kas turėtų būti pakeista.
„Ir mes turbūt pirmieji siūlėme, kad reikia vertinti turtą pareiškėjų. Nes mes pamatėme, kad pradėjo nešti paraiškas žmonės turintys jachtas ar vertingus butus. Tai reikėjo nuo tokių žingsnių pradėti“, – paminėjo jis.
Visgi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas teigė, kad paramos esmė yra tai, jog ja gaivinami regionai. Taip pat, anot jo, nors ši programa susilaukė kritikos, keliose savivaldybėse dėl jos matomos geros tendencijos.
„Iki šiol sistema taip ir veikia. Nes ši priemonė yra skirta ne pagal socialinę padėtį ir ji yra skirta regionams, kad darbais prisidėtume prie jų gaivinimo“, – aiškino T. Tomilinas.
„Bet aš žiūriu į žemėlapį ir matau, kad yra gražios tendencijos Tauragės, Telšių, Radviliškio, Kėdainių, Jonavos, Rokiškio, Utenos savivaldybėse puikiausiai vystosi programa“, – pridūrė jis.
Seimas antradienį priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2025 m. apribos subsidijų gavimą gyventojams norintiems įsigyti būstus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, kurių gyventojų skaičius viršija 150 tūkst., o miestų žiedinėse savivaldybėse viršija 60 tūkst.
Pagal naują tvarką subsidija bus diferencijuojama atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių. Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, subsidija sieks 10 proc., auginančioms du vaikus – 12,5 proc., auginančioms tris vaikus ar daugiau – 15 proc. Šeimos sudėčiai pasikeitus, subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.
Šeimoms maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki 13 tūkst. eurų, o būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Iki šiol būsto vertė nebuvo ribojama.
