Vieno buto skola – visi kaimynams ?
„Kodėl visi butų savininkai turi mokėti ir už šiukšlių išvežimą bei kitas paslaugas, o Kauno savivaldybė to daryti nesirengia. Tai yra antikonstitucinis požiūris“, – teigia vienos Kaune, Šilainių rajone, veikiančios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas.
Tikslūs šios bendrijos duomenys „Delfi“ redakcijai žinomi, tačiau nebus atskleisti siekiant apsaugoti Kauno savivaldybei priklausančiame socialiniame būste kartus su motina gyvenančius vaikus. Panašu, kad būtent jais, tarsi savotišku skydu naudojasi ne tik namo bendrijai, bet ir kitoms įmonėms, taip pat ir savivaldybei, įsiskolinusi būsto nuomininkė.
„Situacija tokia: savivaldybė nusipirko butą, įleido gyventoją, tačiau nuo pat pirmosios dienos nei vieno grašio taip ir nesulaukėme. Kiekvienais metais siuntėme Kauno savivaldybei raštus, informuodami apie susikaupusią skolą bendrijai“, – sakė namo bendrijos vadovas.
Kaunietis tikino – bendrija pelno negeneruoja, o tik atlieka administratoriaus funkciją, surinktomis gyventojų lėšomis padengia tam tikros veiklos sąnaudas.
„Visi sumoka, tačiau atsiranda vienas, kuris nemokus. Tada kyla klausimas: kas turi už jį sumokėti? Jeigu žmogus yra nemokus, tai valstybės, o ne vienos bendrijos našta. Nes šiuo atveju, finansinė našta užkraunama mūsų namo gyventojams. Išeina taip, jog aš priverstinai naudoju kitų gyventojų lėšas tam, kad sumokėčiau mokesčius ir nekaupčiau skolų“, – portalui „Delfi“ sakė bendrijos vadovas.
Turto nėra, tik skolos ir trys vaikai
Didėjant socialinio būsto gyventojos įsiskolinimams namo bendrija pasisamdė advokatę ir su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą atsakovu patraukdama miesto savivaldybę, socialinio būsto savininkę.
„Mano tikslas – ne išgrūsti žmogų į gatvę, ne supriešinti jį su kitais, sąžiningai sąskaitas apmokančiais namo gyventojais. Mano siekis – savininkui pateikti sąskaitą ir gauti įmoką. O kaip savininkas išieškos šią sumą iš nuomininko, tai jo reikalas“, – sakė daugiabučio namo savininkų bendrijai vadovaujantis kaunietis.
Jis akcentavo, jog nuomininkui nemokant mokesčių prievolė juos sumokėti tenka būsto savininkui, šiuo atveju Kauno savivaldybei.
Tiesa, namo gyventojų bendrija turi galimybę nesumokėtas lėšas išieškoti iš mokesčių nemokančios savivaldybės socialinio būsto nuomininkės. Tačiau šis kelias, pasak pirmininko, niekur nevedantis.
„Ji bute gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, savivaldybė jos tikrai niekur neiškraustys. Galėčiau kreiptis į antstolius ir laukti, kol į bendrijos sąskaitą pradės kapsėti pinigai. Tačiau kas iš to, ši gyventoja jokio turto neturi. Iš kurios kišenės paimti, jeigu jinai skolose skendi“, – sakė kaunietis.
Tikrąją socialiniame būste gyvenančios trijų vaikų motinos finansinę padėtį jis sakė sužinojęs teisme, kai bylos nagrinėjimo metu buvo paviešintas šios kaunietės kreditorių sąrašas.
„Ji skolinga visiems. Mokesčių nemoka ne tik mūsų bendrijai, bet ir savivaldybei“, – sakė kaunietis.
Faktą, kad ši moteris gyvendama socialiniame būste nemoka mokesčių jo savininkei – Kauno miesto savivaldybei konstatavo ir bylą nagrinėjęs teismas.
Teismas buvo palankus Kauno savivaldybei
Šią bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas priėmė daugiabučio namo bendrijai palankų sprendimą. Ieškinys buvo patenkintas ir gyventojams iš savivaldybės priteista 413 eurų skola, taip pat nurodyta mokėti palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Tačiau šiuo teismo sprendimu daugiabučio gyventojai džiaugėsi neilgai. Nors gyventojų bendrijai priteista suma nėra didelė, Kauno savivaldybė jos mokėti nepanoro ir pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui.
Savo skunde savivaldybė nurodė, jog socialinio būsto nuomos sutarti su moterimi buvo pasirašyta 2015 metų pavasarį, joje esama punkto, kuriame nurodoma, jog gyventoja pati susitaria su namo administratoriumi atsiskaitymų tvarkos.
Kitaip tariant, savivaldybė socialiniame bute apgyvendina nuomininką, tačiau už nevykdomus jo įsipareigojimus neatsako. Tai iš esmės patvirtino pati savivaldybė apeliaciniame skunde.
„Savivaldybė vykdo socialinio būsto nuomą nekomerciniais pagrindais, nesiekia ir negauna pelno, vykdo jai įstatymų nustatytą funkciją. Socialinio būsto nuoma nėra įprasta ūkinė komercinė veikla, teikianti pelną, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, todėl apeliantė neturi atsakyti už tokio būsto nuomininkų nuomos sutartimi prisiimtus ir teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus“, – teismui teigė Kauno savivaldybės atstovai.
Kauno apygardos teismas patenkino savivaldybės skundą ir daugiabučio gyventojų bendrijai palankų sprendimą panaikino. Iš bendrijos priteista sumokėti į valstybės biudžetą 42 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Vieną ginčą pavyko laimėti
Apeliacinės instancijos teisme bylą pralaimėjusios bendrijos pirmininkas sakė rankų nenuleidžiantis. Kartu su advokate ketina nepalankų antrosios instancijos teismo sprendimą skųsti kasacine tvarka.
„Sudaryta problema lygioje vietoje. Galėtų koks nors biurokratas prisėsti, surašyti ir šią problemą duoti Seimui išspręsti. Kad tokiais atvejais, kai žmogus nemokus, šiuos mokesčius už jį sumokėtų valstybė. Šią problemą reikia spręsti globaliai, o ne perkelti ant mažesnio juridinio vieneto“, – svarstė kaunietis.
Tai ne pirmasis atvejis, kai dėl įsiskolinimų ši bendrija bylinėjasi su Kauno savivaldybe. Prieš kurį laiką gyventojams pavyko sėkmingai baigti ginčą dėl įmokų nemokėjusio kito socialinio būsto nuomininko. Galiausiai pati savivaldybė žmogų iškeldino ir bendrijai sumokėjo priteistą sumą su palūkanomis.
„Vietoje 1 tūkst. eurų siekusios skolos buvo sumokėta 2,5 tūkst. eurų. Tad kyla klausimas, kodėl švaistomi to paties miesto biudžeto pinigai“, – svarstė bendrijos vadovas.
Dėl skolų gresia iškeldinimas, tačiau nuo to apsaugo vaikai
Paprašius šią situaciją pakomentuoti Kauno savivaldybės atstovų sulaukta paaiškinimo, jog su socialinio būsto nuomininko sudaroma sutartis, kurioje apibrėžiamos teisės ir pareigos.
Viena pareigų – mokėti komunalinius bei kitus mokesčius, taip pat ir dalį mokesčių bendrijai. Akcentuojama, jog būtent dalį, nes savivaldybė, kaip buto savininkas, prisideda prie namo renovacijos, langų keitimo ar kitų panašių darbų.
Paklausus, ką daryti kitiems namo gyventojams, jeigu socialinio būsto nuomininkas nesiteikia mokėti mokesčių bendrijai, sulaukta paaiškinimo, kad tokie skolininkai raginami susimokėti ir perspėjami apie gresiančias pasekmes.
„Socialinio būsto nuomos sutartį galima nutraukti tik teismo keliu. O savivaldybė gali jos nutraukimą inicijuoti arba dėl blogo elgesio, arba dėl skolų. Pastaruoju metu šių sutarčių nutraukimų daugėja“, – sakė savivaldybės atstovai.
Visgi esama tam tikrų išlygų, kai iš savivaldybei priklausančio socialinio būsto iškeldinti net ir daugybę skolų sukaupusį gyventoją ypač sunku. Vienas tokių atvejų, kai būste kartu su nuomininku gyvena mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai.