Prestižinėje sostinės vietoje, Naujamiestyje esantis Z. Sierakausko g. 25 sklypas iki 2016 metų sausio priklausė valstybei. Jame esančius pastatus patikėjimo teise valdė Užsienio reikalų ministerija.
Tačiau nebenaudojamą vilą, kurioje vėlyvuoju sovietmečiu buvo nomenklatūrinių svečių viešbutis, o 2009 metais įtarta buvus Centrinės Žvalgybos Agentūros (CŽA) kalėjimą, nuspręsta parduoti.
Sausio 13 dieną surengtame aukcione pastatas ir jam priskirtas sklypas buvo parduotas už 2,725 mln. eurų. Pradinė Turto banko skelbta kaina – 1,89 mln. eurų.
Kaip DELFI paaiškino Turto banko parduodamo turto skyriaus specialistas Stanislovas Čiukšys, objekto kaina 835 tūkst. eurų padidėjo dėl to, kad aukcione dalyvavo keli rimti investuotojai.
Z. Sierakausko g. 25 įsigijo nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros įmonė „Realinija“, priklausanti „Renagro“ grupei.
„Renagro“ turi tris akcininkus: Gražvydą Zulaną (valdo 0,7 proc. akcijų), Eglę Audronę Zulanienę (68,6 proc.) ir Nyderlanduose įsikūrusią „Besloten Vennootschap“ (30,7 proc.)
Leido statyti daugiabučius
Vasario 11 dieną galutinai į naujo savininko rankas perėjusios nuosavybės naudojimo būdas pakeistas gegužės 17 dieną. Tada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė pasirašė įsakymą, kuriuo anksčiau visuomeninės paskirties buvusioje teritorijoje leista statyti daugiabučius.
Pagal naują reglamentavimą, 81,96 aro ploto sklype 69,14 aro galės užimti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, o likusi dalis (12,55 aro) skirta rekreacijai, be teisės statyti pastatus.
Paprašyta pakomentuoti, kaip priimtas šis sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovo pavaduotoja Raimonda Rudukienė sakė, kad žemės sklypas ir pastatai Z. Sierakausko g. 25 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti privačios nuosavybės teise.
„Todėl, atsižvelgiant į sklypo savininko prašymą bei vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais, pagal kuriuos sklypas patenka į rajonų centrų ir kitų mišrių didelio užstatymo tankio teritorijų ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcines zonas, minėto sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas“, – sakė ji.
Kaimynai priešinasi
Tačiau prieš planuojamas statybas sukilo aplinkinių namų gyventojai. Jų atstovas Vidmantas Ložys DELFI teigė, kad daugiabučiams Z. Sierakausko g. 25 priešinasi, nes nerimauja dėl kultūrinę vertę turinčios vilos.
1912 metais pagal architekto Michailo Prozorovo projektą pastatytas pastatas dar vadinamas Anastasijos Danilovos vila.
Architektūros gide „Vilnius 1900–2016“ ji aprašoma taip: „Valdininko žmonos Danilovos vila – laisvo planavimo ir įnoringos asimetrijos pavyzdys. Nedidelės vilos patalpos išdėstytos dviejuose aukštuose, kambariai ratu juosia vestibiulį, o laiptinė įkomponuota kampiniame bokštelyje. Dėmesį traukia dinamiškas pastato tūris ir erkeris su bokšteliu. Dekoratyviniai išorės elementai atspindi neoklasicizmą ir populiarųjį kosmopolitinį moderną, kurio šalininkas buvo architektas Prozorovas. 1925–1940 m. vila priklausė žymiam gydytojui Vitoldui Legeikai. Vėlyvuoju sovietmečiu viloje buvo įrengti vyriausybiniai svečių namai – viešbutis“.
Naujienų agentūros BNS duomenimis, Nuo 1973 iki 1997 metų statinius Z. Sierakausko g. 25 valdė valstybinė Respublikos svečių aptarnavimo firma „Draugystė“, vėliau – „Draugystės“ viešbutis, kuris 1996 metų pabaigoje buvo perregistruotas į bendrovę „Embex“. Minėtai įmonei nuo 1996 metų vadovavo buvusio premjero Algirdo Brazausko sutuoktinė Kristina Brazauskienė.
1997 metų kovo mėnesio Vyriausybės nutarimu minėtus svečių namus savo reikmėms perėmė valstybė. Juos valdė Vyriausybės kanceliarija. 1999 metų gegužę Vyriausybės nutarimu pastatas perduotas Užsienio reikalų ministerijai valdyti ir naudoti patikėjimo teise. 2007 metų gruodžio 28 dieną svečių namai panaudos sutartimi trejiems metams perduoti Valstybės saugumo departamentui.
2009 metais vykdant parlamentinį tyrimą dėl Lietuvoje galėjusio veikti slapto CŽA sulaikymo centro buvo kilę įtarimų, kad jis galėjo būti įrengtas Z. Sierakausko g. 25.
V. Ložys teigė, kad tokioje vietoje statyti daugiabučių nedera. „Visa dešinioji gatvės pusė yra išlaikiusi XX amžiaus pradžios identitetą. Ką jie planuoja – paprasčiausiai nori sugriauti visą tą perimetrą ir padaryti normalų daugiabutį. Labiausiai keista, kad taip lengvai atiduodamas kultūrinis reikalas. Juolab, kad tai buvo visuomeninės paskirties vieta ir ji taip lengvai atiduodama sudarkyti“, – kalbėjo jis.
Pripažino vertybe
Įdomu tai, kad šių metu birželio 15 dieną pastatas Z. Sierakausko g. 25 buvo įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Kaip DELFI paaiškino Kultūros paveldo departamento Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Rūta Evelina Šutinytė, jį įtraukė Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
„Ta teritorija, kur ketinama statyti daugiabučius nėra istorinė nagrinėjamo sklypo dalis, o buvo prijungta po II pasaulinio karo“, – pažymėjo pašnekovė ir pridūrė, kad kol kas nėra pateiktų projektinių pasiūlymų dėl daugiabučių statybos.
V. Ložį labiausiai neramino sklypą valdančios „Realinija“ užsakymu „Vilniaus architektūros studijos“ parengtas projektas, pagal kurį daugiabučiais užstatyti būtų ne tik parkas, bet ir vila.
Laukia statybų leidimo
Tačiau „Realinija“ direktorius Kęstutis Graužinis sakė, kad aplinkinių gyventojų nerimas – nepagrįstas.
„Mes norėjome pasirinkti geriausią užstatymo būdą, todėl darėme architektūrinį konkursą. Pakvietėme grupę architektų, kurie teikė savo pasiūlymus ir vienas darbas laimėjo, o kiti darbai atmesti kaip netinkami. Tie žmonės, kurie reiškia nepasitenkinimą, susirado to dalyvio, kuris nelaimėjo medžiagą internete – architektas tiesiog patalpino konkursinį darbą savo svetainėje. Dabar jie vaikšto visur su tuo nelaimėjusiu projektu ir visiems pasakoja kaip mes čia žadame blogai užstatyti. Iš tikrųjų tai neteisybė yra, nes tą projektą atmetėme ir esame pasirinkę su kitu architektu dirbti“, – kalbėjo jis.
K. Graužinis teigė, kad konkursą laimėjo „T. Balčiūno architektūros biuras“, tačiau jų projektas viešai dar nepaskelbtas.
„Realinija“ direktorius taip pat pasakė, kad Z. Sierakausko g. 25 pirko norėdami jame vystyti daugiabučių projektą.
„Pirkdami tą sklypą mes žinojome, kad vila jame yra vertinga ir viena iš mūsų minčių buvo ją išsaugoti tokią, kokia ji yra. Todėl inicijavome to pastato pripažinimą kultūros vertybe, ištyrėme pasitelkę kultūros paveldo specialistus. Jo autentiškumą, istoriją, padarėme istorinius tyrimus ir tą pastatą esame pasiruošę išsaugoti, integruoti į būsimą užstatymą, kurio projektą šiuo metu ruošiame“, – sakė K. Graužinis.
Pašnekovas dar negalėjo pasakyti, kada planuojama pradėti statybos darbus, nes tam leidimo dar nėra gauta.
„Kadangi objektas labai sudėtingas, yra daug visokių niuansų, viskas priklauso nuo to, kada gausime statybos leidimą. Jeigu gausime greitai, tai ir statybas pradėsime greitai“, – sakė jis.