„Vilnius Connect“ vadinamas projektas prasidėjo 2018 metais, kai „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto vadovai pristatė teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių viziją. Planuojama, kad čia atsiras daugiafunkcis verslo ir mobilumo centras, poilsio ir pramogų miestelis bei žaliosios erdvės.
Projektas svarbus ir dėl naujojo „Rail Baltica“ geležinkelio, kurio linija tarp Kauno ir Vilniaus turėtų būti pastatyta iki 2026 metų.
2019 metais vyko kūrybinės dirbtuvės, po kurių prie projekto prisijungė ir Vilniaus autobusų stoties valdytojai – įmonės „Vilniaus autobusų stotis“ ir „Baltisches Haus“.
„Gavę užtikrinimą dėl miesto vizijos matyti naują autobusų stotį esamoje vietoje nekeičiant jos lokacijos ir matydami pagrindinių stoties rajoną formuojančių dalyvių įsitraukimą pertvarkant rajoną, prisijungiame prie ketinimo protokolo“, – sakė vienintelis „Vilniaus autobusų stoties“ akcininkas Andriejus Paleičikas.
Šiemet visuomenei pristatytos trys savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtos Stoties rajono modernizavimo alternatyvos. Jas įvertinusi konsultacijų ir tyrimų įmonė „Civitta“ pasisakė už antrąjį, t. y. nuosaikaus atnaujinimo variantą.
Trys alternatyvos
32,8 hektarų teritorijos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu „Civitta“ atliko per 6 mėnesius ir už 50 215 eurų, rodo centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenys.
Didžiąją teritorijos dalį užimantis žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o jame esantys pastatai ir statiniai – „Lietuvos geležinkeliams“.
Į atnaujinamą teritoriją patenka ir įmonės „Daivera“ valdomas Seinų g. 3, kur įsikūręs „McDonald's“ restoranas, taip pat – įmonės „Magnolija“ valdomas Geležinkelio g. 6, kur veikia baras „Peronas“. Privačius savininkus turi ir Geležinkelio g. 8 bei 8B, tai – įmonės „Logipolija“ ir „Gryntech“.
„Projektą vertiname puikiai. Tiesiog labai reikia ten modernizacijos jau. Svarbu, kad gyventojams viskas tiktų, o mes – verslas – prisitaikome“, – apie teritorijos planus „Delfi“ sakė „Peronas“ vadovas Raimondas Pranka.
„Vilnius Connect“ metu turėtų atsinaujinti ir Sodų g. 22 esanti autobusų stotis. Šio 2,1 tūkst. kvadratinių metrų pastato statybos baigtos 1974 metais, 1999 metais jis buvo rekonstruotas. Tuo metu 6,7 tūkst. kv. m geležinkelio stotis iškilo dar 1940 metais, 2011 metais buvo rekonstruota.
„Civitta“ atliko trijų alternatyvų vertinimą. Pagal pirmąjį – išskaidytų stočių – variantą, būtų išlaikomas esamas pagrindinių susisiekimo paslaugų objektų (tarpmiestinių autobusų stoties, geležinkelio stoties) išdėstymas Stoties aikštės perimetre.
„Siūloma naujos kokybės rekreacinė ir kartu jungiančioji erdvė tarp esamų paslaugų objektų – aplink ją perimetru išsidėsto autobusų stotis, geležinkelio stotis ir viešojo transporto terminalas. Viešojo transporto terminalą siūloma perkelti į rytinę aikštės dalį, dabartinio skvero vietą. Pelesos g. trasa nekeičiama, o ties esama gatvės trasa, šiaurinėje gatvės pusėje siūlomas mažesnio mastelio, apimties ir intensyvumo užstatymas.
Vyraujantis užstatymo tipas – laisvas, miesto vilų, įterpiant mažo mastelio viešąsias erdves – skverus tarp privačios nuosavybės kvartalo dalių. Šiaurinėje teritorijos dalyje ties Geležinkelio g. siūlomas mažesnio mastelio, apimties ir intensyvumo užstatymas. Vyraujantis užstatymo tipas – miesto centrui būdingas perimetrinis užstatymas. Per geležinkelio teritoriją formuojama papildoma rekreacinio tipo jungtis pėstiesiems ir dviratininkams Algirdo gatvės trasos tęsinyje“, – dėstoma aprašyme.
Pagal antrąjį – nuosaikaus atnaujinimo – variantą, Stoties aikštėje būtų kuriamas naujas susisiekimo paslaugų mazgas, kuriame sutelkiamos pagrindinės funkcijos ir sukuriama galimybė miesto iniciatyva organizuoti vieningą keleivių aptarnavimo centrą, kuris turėtų tiesioginę jungtį su pietine miesto dalimi – Naujininkų rajonu.
„Pelesos g. trasa keičiama, esamoje trasoje kuriama linijinė rekreacinė erdvė, kurioje išlaikomas visuomeninio transporto eismas. Šiaurinėje gatvės pusėje siūlomas didesnio mastelio, apimties ir intensyvumo užstatymas. Vyraujantis užstatymo tipas – atviras perimetrinis, formuojantis nedidelio mastelio kvartalus su viešosiomis erdvėmis, kurios jungiasi su Pelesos g. rekreacine teritorija.
Šiaurinėje teritorijos dalyje ties Geležinkelio g. siūlomas didesnio mastelio, apimties ir intensyvumo užstatymas. Vyrauja uždaro perimetrinio užstatymo tipo pastatai, formuojantys Naujamiesčio istoriniam užstatymui būdingas viešųjų-privačių erdvių charakterį. Vakarinėje dalyje siūloma išskirtinai rekreacinio tipo papildoma jungtis per geležinkelio teritoriją – pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas viadukas, atkartojantis buvusią istorinę miesto gatvių trasą“, – dėstoma aprašyme.
Trečiame – maksimalaus atnaujinimo – variante į naują vietą būtų keliamas pagrindinių susisiekimo paslaugų mazgas, kuriame sutelkiamos pagrindinės funkcijos ir lokalizuojama pagrindinė jungtis su Naujininkų rajonu.
„Tai galimybė turėti visiškai naujos kokybės ir architektūrinės išraiškos transporto ir keleivių aptarnavimo centrą. Esamas geležinkelio stoties pastatas pritaikomas naujai funkcijai, stoties aikštės teritorijoje labiau dominuotų rekreacinė funkcija.
Pelesos g. trasa keičiama, esamoje trasoje kuriama linijinė rekreacinė erdvė nenumatant visuomeninio transporto galimybės. Šiaurinėje gatvės pusėje siūlomas maksimalaus mastelio, apimties ir intensyvumo užstatymas. Vyrauja horizontalūs pastatų tūriai. Tarp numatomo užstatymo siūloma formuoti didesnės apimties viešųjų erdvių tinklą. Rytinėje teritorijos dalyje siūloma nauja, išimtinai pėsčiųjų ir dviračių eismui skirta pralaida, atkurianti istorinį gatvių ryšį tarp Pylimo ir Tyzenhauzų gatvių“, – dėstoma aprašyme.
Antroji gavo daugiausiai balų
Liepą paskelbta, kad pagal „Civittos“ atliktą vertinimą, daugiausiai balų gavo antroji alternatyva – 8,2.
„Esminiai šios alternatyvos akcentai – naujas integralus visuomeninio susisiekimo centras Stoties aikštėje, kur keleiviams patogiu atstumu išdėstytos traukinių ir autobusų stotys, o virš bėgių įrengta nauja jungtis, kuri sujungtų Senamiestį ir Naujininkus. Teritorijoje taip pat siūlomos žaliosios erdvės ir Šv. Stepono gatvę pratęsianti papildoma pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis su Naujininkais“, – rašoma pranešime.
Strateginio pasekmių vertinimo metu „Civitta“, be kita ko, nustatė, kad šiuo metu teritorijos urbanistinė struktūra yra padrika ir iki galo nesuformuota, todėl nekuria jaukumo ir saugumo jausmo, o kuria socialinės atskirties pojūtį.
„Nors šiuo metu aplinkinių miesto dalių (Naujamiesčio ir Naujininkų) urbanistinė (kvartalų ir erdvių) struktūra yra beveik susiformavusi, jungtis tarp Senamiesčio ir Naujininkų yra labai silpna“, – pastebi specialistai.
268 puslapių dokumente dar dėstoma, kad teritorijoje trūksta suderinamumo skirtingų viešojo transporto rūšių (geležinkelio stoties, autobusų stoties, oro uosto, viešojo susisiekimo paslaugų, privataus transporto, bemotorių transporto priemonių) – nėra saugu ir patogu iš vienos transporto rūšies patekti į kitą, naudotis teritorijoje esančiomis transporto rūšimis.
„Dėl intensyvaus tranzitinio eismo didžiausias triukšmo lygis būdingas pagrindinėms planuojamos teritorijos perimetru besitęsiančioms gatvėms (Geležinkelio, Seinų, Drujos, Pelesos ir kt.), o tai mažina teritorijos patrauklumą naujakūriams ir teritorijos vystymo potencialą“, – rašoma ataskaitoje.
Ten pat pastebima, kad keleiviai priversti atlikti persėdimus kertant bendrą transporto srautą Geležinkelio ir Stoties gatvėse, o tai yra ne tik nepatogu, bet ir nesaugu, nes visos perėjos yra viename gatvės lygyje.
„Aplinkinė teritorija nėra funkciškai pritaikyta tarptautinės „Rail Baltica” trasos integracijai“, – teigiama dokumente.
„Civittos“ specialistai nurodė, kad suskaičiavus visų alternatyvų vertinimų reikšmes paaiškėjo, jog antroji alternatyva yra reikšmingai pranašesnė už kitas.
„Ekspertinio vertinimo būdu nustatytas šios alternatyvos pranašumas visais vertinimo aspektais – alternatyva padėtų subalansuotai vystyti teritoriją ir turėtų teigiamą poveikį aplinkai, socialinei gerovei ir ekonomikai, alternatyva vertinama bendru balu 8,2. Mažesnį teigiamą poveikį visais trimis aspektais turėtų pirmoji alternatyva, surinkusi 5,5 balo, o mažiausiai teigiamas pasekmes kurtų trečioji alternatyva, vertinama 3,1 balo“, – rašoma dokumente.
Vertinimo ataskaitoje rekomenduojama, kad geležinkelio stoties terminalo perdenginio pozicija būtų sprendžiama architektūriniais konkursais.
„Itin svarbu, kad perdenginio architektūriniai sprendiniai darniai derėtų su dabartiniu geležinkelio stoties pastatu, nepažeidžiant kultūros paveldui keliamų reikalavimų. Ypatingą dėmesį projektuojant reikėtų atkreipti į sklandų pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą tarp Vilniaus senamiesčio ir Naujininkų. Urbanistinės struktūros gyvybingumas taip pat priklauso nuo perdenginio stogo įveiklinimo“, – rašoma dokumente.
Ten pat siūloma, kad vėlesnėse projektavimo stadijose ir architektūrinių konkursų metu planuojamą viešą erdvę ant keleivių terminalo jungties ir perdenginio įprasminti taip, kad ji formuotų Vilniaus, kaip gyvybingo, modernaus ir žalio miesto, identitetą.
„Nors toks sprendimas yra galimai finansiškai brangus, jis turėtų didelio reikšmingumo teigiamas pasekmes“, – pastebi „Civittos“ specialistai.
Dar pastebima, kad naujų pastatų stogai turėtų derėti su Senamiesčio stogais ir formuoti vientisą miestovaizdžio siluetą, o Naujamiesčio naujai projektuojamų pastatų stogai turėtų derėti su Naujamiesčio stogais.
„Tolimesniuose projekto detaliojo plano rengimo etapuose rekomenduojama sumažinti depų konversijos zonos užstatymo aukštingumą iki 4–5 aukštų, kad naujai projektuojamas užstatymas nedominuotų ir nekonkuruotų saugomoje Pilies (Gedimino) kalno perspektyvoje į Vilniaus senamiestį su Šventų Jonų bažnyčios varpine“, – teigiama ataskaitoje.
„Civittos“ specialistai dar nurodė, kad ties Liepkalnio g. numatytas automobilių eismui skirtas tunelis laikomas neatsiperkančia investicija.
„Eismo modeliavimo rezultatai rodo, jog šis sprendinys nepagerins esamos eismo situacijos ir todėl nekurs papildomų reikšmingų verčių. Rekomenduojama šio sprendinio atsisakyti arba jį pakeisti kitu, finansiškai pagrindžiamu sprendiniu, pavyzdžiui, generuosiančiu žmonių laiko sutaupymus“, – rašo jie.
Ataskaitoje rašoma, kad teritorijos detalusis planas turėtų būti patvirtintas iki 2021 metų.
Kaip „Delfi“ sakė vertinimo darbo grupės vadovas, „Civitta“ ekspertas Egidijus Skrodenis, po dokumento paviešinimo sulaukta maždaug 10 asmenų pastabų.
„Jie bandė sužinoti, koks bus terminalo aukštis, ar nepadidės triukšmas, rekomendavo vieną ar kitą statinį pastumti toliau, dar dėl gatvės kategorijos buvo pasiūlymas.
Tai rekomendacinio pobūdžio pastabos. Jos dabar analizuojamos ir kai kurios iš jų nuguls galutinėje ataskaitoje. T. y. rekomendacijose inžinerinio-architektūrinio sprendimo rengėjams“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad artimiausiu metu turėtų būti pradėti skelbti pastatų architektūriniai konkursai.
E. Skrodenio manymu, teritorijos modernizacija galėtų būti baigta 2025–2027 metais.
Pradžia 2022 metais
Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėjas Vytautas Lelys „Delfi“ sakė, kad „Civitta“ kartu su tarptautine ekspertų komanda išanalizavo galimus teritorijos pertvarkos planus ir rekomendavo įgyvendinti geriausiai aplinkosaugos, urbanistiniu, kultūros paveldo, ekonominiu ir socialinės gerovės požiūriais įvertintą alternatyvą.
„Ji dar bus tobulinama pagal ekspertų ir visuomenės pateiktus pastebėjimus. Pagal strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rekomendacijas savivaldybės įmonė „Vilniaus Planas“ suformuos galutinę teritorijos detaliojo plano koncepciją ir parengs teritorijos detaliojo plano konkretizuotus sprendinius“, – sakė jis.
V. Lelys dar sakė, kad parengus ir organizatoriui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) pritarus teritorijos detaliojo plano koncepcijai bei parengus konkretizuotus sprendinius – sprendiniai bus viešinami ir derinami su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis – baigiamajame teritorijos detaliojo plano etape.
„Pirmieji realūs miesto infrastruktūros atnaujinimo darbai gali prasidėti 2022 metais“, – sakė jis.
Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėjas teigė, jog kol kas apie tikslesnius finansus kalbėti per anksti.
„Projektas yra kompleksinis ir šiuo metu įgyvendinamas kelių šalių – „Lietuvos geležinkeliai“ pertvarkys geležinkelio teritoriją ir sukurs modernų mobilumo centrą ir verslo ir laisvalaikio erdvėmis, Vilniaus miesto savivaldybė atsakinga už viešosios miesto infrastruktūros atnaujinimą, o Vilniaus miesto autobusų stoties savininkai prie projekto šiemet prisijungė su tikslu pertvarkyti dabartinę autobusų stoties teritoriją“, – paaiškino V. Lelys.
Bus nauji biurai
Atnaujintoje teritorijoje planuoja įsikurti „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė. Nauji biurai turėtų būti pastatyti per pirmąjį projekto etapą, o ateityje ten svarsto persikelti ir savivaldybės administracija.
Kaip žinia, dabartinę „Lietuvos geležinkelių“ būstinė Mindaugo g. 12 iki metų pabaigos planuojama perduoti valstybei.
„Biurams bus naudojami įvairūs aplink stotį esantys statiniai – administracinės paskirties pastatas Pelesos g. 10, Eismo valdymo centras Geležinkelio g. 2, taip pat ir kiti greta esantys pastatai. Keleivių pervežimo bendrovė „LTG Link“ persikels į Vilniaus geležinkelio stoties centrinį pastatą, o „LTG Infra“ – į greta esantį Eismo valdymo centrą.
Planuojama, kad daliai komandų reikės nuomoti plotą ir rinkoje, o pirmieji į nuomojamas patalpas išsikels bendrovės informacinių technologijų cento „LTG Digital“ specialistai, kuriems jau ruošiamas biuras Ukmergės gatvėje esančiame „U29“ verslo centre“, – skelbta pranešime.
Geležinkelių administracinį pastatą Mindaugo g. 12 projektavo Lenkijoje gimęs ir Vilniuje gyvenęs architektas Tadeušas Rostvorovskis. XX amžiaus pradžioje iškilusiame pastate veikė Polesės geležinkelio valdyba. Šis geležinkelio ruožas, driekęsis nuo Vilniaus iki Oriolo gubernijos, buvo tiesiamas tenkinti Rusijos kariuomenės poreikius.
Šis pastatas tuo metu buvo itin modernus ir didingas – to meto „dangoraižis“, gerai matomas įvairiose Vilniaus panoramose. 1914 metais čia buvo įrengti net du telefono aparatai. Šis administracinės paskirties statinys visais laikais tarnavo geležinkelių interesams. Jame dirbo įvairios Vilniaus krašto geležinkelius valdžiusios direkcijos – tarpukaryje Lenkijos geležinkelių administracija, karo metu Vokiečių administracija, o tarybiniais laikais čia įsikūrė Sovietų geležinkelių administracija.
Valstybei priklausantis pastatas 2003 metais buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jis ir nuo Basanavičiaus gatvės matomas vartų pastatas kartu su terasa sudaro bendrą pastatų kompleksą ir abu buvo pastatyti tarp 1901–1903 metų Mindaugo g. 12 ir Basanavičiaus g. 14 pastatų bendras plotas siekia 12,6 tūkst. kv. m.