Tokią galimybę numato Vilniaus tarybos trečiadienį svarstytas dokumento projektas - koncesininkas jam perduotuose žemės sklypuose galės statyti ir kitus, tiksliai neįvardintus infrastruktūros objektus. Tai reiškia, kad iki 49 proc. jų ploto galima skirti gyvenamosioms patalpoms.
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė posėdyje sakė, kad pritarus tokiam siūlymui, būsimas arenos koncesininkas galėtų gauti apie 30 mln. eurų naudą per visus 25-erius sutarties metus, o tai sumažintų savivaldybės finansinį įnašą.
Tokiam siūlymui nepritarė opozicija - Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas, buvęs meras Artūras Zuokas paragino tarybos narius įtvirtinti saugiklius, kurie visiškai eliminuotų galimybę kartu su šiuo projektu užsiimti ir gyvenamosios paskirties statyba.
A. Zuokas nuogąstavo, kad planuojant gyvenamuosius namus, galiotų įstatymo nuostatos, leidžiančios grąžinti žemę pareiškėjams.
Tuo metu savivaldybės atstovai tvirtino, kad pagal Žemės ir Nuosavybės grąžinimo įstatymus, du sklypai, kuriuose ir numatyta statyti stadioną, negalėtų būti nei grąžinami, nei dalijami.
Po kelių balsavimų minimalia balsų persvara buvo nuspręsta galutinį sprendimą atidėti dviem savaitėms - klausimą dar svarstys komitetai ir vėliau jis vėl bus teikiamas tarybai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sprendimą pratęsi svarstymus vadino „siekiu sužlugdydi projektą“.
„Aš manau, kad šis balsavimas, nors ir dėl techninių detalių, iš esmės yra tiesos atsiskleidimo metas, kai paaiškėja, kas suinteresuotas, kad projektas įvyktų, kas suinteresuotas, kad jis neįvyktų. Tai, man atrodo, tie, kas balsavo prieš projektą - Laisvės sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos ir dalis konservatorių - suinteresuoti, kad projektas neįvyktų“, - BNS sakė R. Šimašius.
Mero nuomone, miesto raidos prasme „gyvenamoji statyba būtų darnesnė, nei ofiso pastatai“.
Vilniaus savivaldybė maždaug 79 mln. eurų vertės koncesijos projekte ketina dalyvauti su Vyriausybei atstovausiančiu Kūno kultūros ir sporto departamentu bei privačiu investuotoju.
Sutartis su privačiu investuotoju būtų sudaroma 25 metams - iš jų trejus metus vyks komplekso statyba, 22 metus investuotojas jį prižiūrės ir po to perduos savivaldybei.
Stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos.
2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.