Sugrąžina senamiesčiui gyventojus
Nemažai vyresnio amžiaus Vilniaus senamiesčio gerbėjų jaučia nostalgiją seniesiems, įprastiems vaizdams. Jiems kartais sunku vertinti naujus projektus ir statybas jų pamiltose miesto vietose. Vis dėlto pasaulio matę specialistai tokį vyksmą vertina kaip natūralų ir pažangų reiškinį. Jie teigia, kad naujos statybos ten, kur jau buvo kas nors pastatyta ir sugadinta, dargi ištaiso kadaise padarytas klaidas bei sugrąžina buvusį balansą, rašoma pranešime.
VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas palankiai vertina naujų gyvenamųjų namų atsiradimą Vilniaus senamiestyje. Per pastaruosius keliolika metų, pasak G. Rutkausko, pastebėta tendencija, kad gyventojų Vilniaus senamiestyje mažėjo, ir ši tendencija nebuvo gera. Dabar padėtis taisosi.
„Atsižvelgiant į tarptautines konvencijas, Vilnius yra saugomas kaip gyvas, besivystantis ir besikeičiantis miestas. Tai yra labai konkrečiai įvardinta. Šis miestas nėra joks muziejus ar rezervatas. Dėl to gerai, kad gyventojų senamiestyje nemažės. Tikiuosi, kad praėjusių metų rudenį prasidėjusi statybų tendencija Užupyje padės atkurti buvusią pusiausvyrą“, – kalbėjo G. Rutkauskas.
Atitinka Europos tendencijas
Architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis taip pat teigia, kad senamiestyje reikalingas skirtingų miesto funkcijų derinys. „Daug funkcijų senamiestyje reiškia, kad tie žmonės, kurie ten gyvena, šalia turės darbo vietų, galės apsipirkti. Tapti tik miegamuoju rajonu negerai nei senamiesčiui, nei naujamiesčiui“, – sakė architektas.
M. Pakalnio teigimu, Vokietijoje laikomasi pozicijos, kad miestų plėtra žaliame lauke galima tik išskirtiniais atvejais, tuo tarpu norma yra plėtra anksčiau jau užstatytuose sklypuose. Europoje gausu pavyzdžių, kai saugomos aplink miestą esančios žaliosios erdvės – jose vengiama statyti.
„Visa moderni urbanistika dabar remiasi tuo, kad reikia panaudoti teritorijas, kuriose kažkas kartą buvo pastatyta ir sykiu sugadinta, užuot projektavus vis naujose teritorijose. Tai pasakytina ne vien apie senamiestį, bet ir apie kitas istorines miesto dalis, kuriose tam tikri statiniai prarado savo prasmę, kaip pavyzdžiui, pramonės įmonės Užupyje. Kadaise jos veikė, o vėliau jų teritorijos ištuštėjo: tokiu atveju geriau, kad jose atsiranda gyvenamieji namai“, – sakė M. Pakalnis.
Statytojams netrūksta iššūkių
Bendrovės „MG Valda“, plėtojančios gyvenamųjų namų projektą Užupyje, vadovei Sigitai Survilaitei-Mekionienei Vilniaus senamiestis – klasikinis Europos senamiesčio pavyzdys.
„Labai gerai, kad NT vystytojai neišsigąsta griežtų statybos Vilniaus senamiestyje reikalavimų. Plečiant miestą į užmiesčius sukuriama labai daug problemų gyventojams ir visai miesto infrastruktūrai, smunka gyventojų gyvenimo kokybė. Ne atsitiktinai Londone nuspręsta naujus statybos projektus vystyti tik jau užstatytose miesto teritorijose. Mes išdrįsome įžengti į Užupį, kartu prisiimdami įsipareigojimą išsaugoti senamiesčiui būdingą architektūrą ir gyvenimo būdą bei suteikdami vilniečiams galimybę sugrįžti gyventi į miesto centrą“, – pranešime cituojama S. Survilaitė-Mekionienė.
Jos vadovaujama bendrovė ėmėsi statyti gyvenamuosius namus Užupyje ant Vilnelės kranto vietoje buvusios sovietinių laikų gamyklos „Vilija“.
M. Pakalnio teigimu, vietoje buvusių gamyklų Vilniuje statomi gyvenamieji namai yra gera išeitis. „Gerai, kad jie nestatomi kažkur laukuose šalia miesto. Juk tai reiškia, kad taupomi visų miestiečių pinigai“, – aiškino M. Pakalnis. Architektas atkreipė dėmesį, kad dabar Vilniuje vystoma nemažai panašių projektų, ir tai visiškai atitinka daugelio Europos miestų praktiką.
„Jeigu kur yra kokia nors baisoka gamykla ar sovietmečio laikų sandėliai, kodėl ten negalėtų atsirasti namai? Tam yra numatyti ir reglamentai, kokie tie namai turėtų būti: ribotas užstatymo plotas, aukštis, taip pat yra reikalavimas, kad šie nauji pastatai turėtų būti su šlaitiniais, o ne plokščiais stogais. Be to, reikalaujama, kad stogai būtų tam tikrų spalvų bei medžiagos“, – sakė architektas A. Gučas. Be to, Vilniaus senamiestyje vykdomus projektus jis linkęs vertinti ne tik pagal atitiktį reikalavimams, bet ir pagal kokybę.
Vertę suteikia aplinka
„Nekilnojamojo turto vertę senamiestyje ir ne tik jame sudaro jo aplinka, o ne pats turtas. Tad didžiausias iššūkis tiek investuotojams, tiek architektams, tiek miesto planuotojams yra sugebėti kuo dėmesingiau ir deramai kokybiškiau pažvelgti į aplinkos tvarkybą, rūpinantis žaliąja aplinka, visuomeninėmis erdvėmis, jų jaukumu, užuot palikus 20 kvadratinių metrų mašinų parkavimui“, – pranešime cituojamas G. Rutkauskas.
„Itin svarbu nefunkcionaliose senamiesčio teritorijose sukurti visais atžvilgiais patogias ir saugias gyventi zonas: su požeminėmis automobilių aikštelėmis, dviračių takais, visų amžiaus grupių gyventojams patogiais kiemais. Tokie projektai – didelis indėlis, gaivinant senamiestį, suteikiant jam daugiau gyvybės“, – kalbėjo „MG Valda“ generalinė direktorė.
Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas mano, kad Vilnius dar neturi didelės patirties grąžinant senamiestį žmonėms gyventi, o blogasis pavyzdys ar pamokos yra tai, kas nutiko naujuose rajonuose: susisiekimas prastas, prikimšta pastatų, vaikų darželiai nepatogūs, o apie jaukumą nėra ko net kalbėti. Būtų esą nuostabu, kad geruoju plėtros pavyzdžiu taptų tolyn nuo senamiesčio centro besitęsiančios Polocko gatvės zonoje esantis vadinamasis tolimasis Užupis, pasižymintis unikaliu kalvotu kraštovaizdžiu.