Dar visai neseniai šeimos su vaikais galėjo užsukti į Vilniaus Vokiečių gatvėje įsikūrusį specialiai jiems skirtą restoraną „KukuMuku“. Tačiau jam nepavyko pakartoti legendinio Pamėnkalnio gatvėje įsikūrusio „Nykštuko“ sėkmės.
„Lietuvoje maisto ir šeimos kultūra yra truputėlį kitokia nei užsienyje, kur vaikams ir tėveliams valgyti mieste įprasta. Veiklos nuo pirmadienio iki penktadienio nelabai buvo, o penktadienį, šeštadienį, sekmadienį ji klestėjo. Tačiau verslas iš trijų dienų neišsilaikė“, – užsidarymo priežastis aiškino „KukuMuku“ įkūrėja Laura Normantienė.
Šiandien toje pat vietoje – Vokiečių g. 6-10 – įsikūręs „Iliuzijų muziejus“ ir žaislų parduotuvė.
Būtent tai kelia įtarimų, nes patalpos priklauso savivaldybei ir išnuomotos palankiomis sąlygomis. Dabartiniai veiklos vykdytojai yra subnuomininkai, o tai, savivaldybės nuomone, yra neteisėta.
Moka 1 eurą už 1 kv. metrą
„KukuMuku“ įkūrėja L. Normantienė taip pat yra ir įmonės „Šeimininkas“, turinčios Vokiečių g. 6-10 nuomos sutartį su savivaldybe, vadovė.
Sutartis buvo pratęsta prieš pat buvusios Vilniaus valdžios kadencijos pabaigą – 2015 metų kovo 15 dieną.
Joje numatyta, kad 751,31 kvadratinių metrų negyvenamosios patalpos iki 2026 metų nuomojamos už 1,03 euro už 1 kv. metrą. Bendra nuomos kaina per mėnesį išeina 773,85 euro.
Joje taip pat įtvirtinta tai, kad šios patalpos gali būti naudojamos tik pieno baro, ekologiškų produktų parduotuvės ir vaikų teatro veiklai.
Praranda 90–135 tūkst. eurų
Vilniaus administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė DELFI sakė, kad apie „KukuMuku“ atvejį visuomenė turėtų žinoti. Ji pabrėžė, kad sutartis su jo patalpų nuomininku buvo pasirašyta be viešo konkurso ir gerokai mažesne nei panašių patalpų senamiestyje nuomos kaina.
„Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, patalpose veikia privatus „Iliuzijų muziejus“ ir privati vaikiškų žaislų parduotuvė. Be to, patalpos subnuomojamos, savivaldybės nuomone, neteisėtai, be savivaldybės sutikimo“, – dėstė A. Vaitkunskienė.
Ji pasakojo, kad vidutinė patalpų Vokiečių gatvėje nuomos kaina, rinkos duomenimis, yra nuo 10 iki 22 eurų, kai „Šeimininkas“ moka tik kiek daugiau nei 1 eurą.
„Taigi išnuomota vidutiniškai 15 kartų pigiau, nei kaina rinkoje ir miesto biudžetas praranda mažiausiai 90 tūkst. eurų per metus (jeigu skaičiuoti nuomos kainą pagal žemiausią ribą Vokiečių g. – 10 eurų, o jeigu skaičiavimams naudoti vidutinę rinkos kainą šioje gatvėje, tai miesto biudžetas praranda apie 135 tūkst. eurų per metus)“, – pasakojo Vilniaus administracijos direktorė.
A. Vaitkunskienė sakė, kad akivaizdu, jog sutartį reikės pakeisti, nes patalpos turi duoti didesnę naudą vilniečiams.
„Artimiausiu metu kviesime nuomininką pokalbiui. Visais tokiais atvejais, prieš priimant sprendimus dėl sutarčių ir patalpų tolesnio panaudojimo, visuomet nuomininkai kviečiami susitikti, jie išklausomi, duodama laiko pateikti siūlymus, deramasi, tačiau turime elgtis principingai, jeigu turtas naudojamas netinkamai, nes tai visų vilniečių turtas“, – sakė ji.
Investavo milijonus
Savo ruožtu L. Normantienė teigė, kad dėl jos nuomojamų patalpų subnuomos su savivaldybe viskas suderinta.
Tačiau A. Vaitkunskienė teigė, kad suteiktos teisės subnuomoti dalį patalpų terminas baigėsi 2016 metų kovo 15 dieną, iškart po sutarties pratęsimo.
L. Normantienė taip pat dėstė, kad prieš teigiant, kad jos mokamas nuomos dydis yra labai mažas, reikėtų įvertinti visas aplinkybes.
„Mes neturime alkoholio licenzijos. Pusė patalpų yra rūsys. Be to, tų patalpų būklė buvo kritinė. 2,5 mln. yra investuota pinigų – darėme generalinį remontą, keitėm langus, ventiliaciją, apšvietimą – viskas padaryta naujai, čia tas pats kaip naują pastatą pastatyti“, – argumentavo „Šeimininko“ vadovė.
L. Normantienė patvirtino, kad iš savo subnuomininkų prašo daugiau nei sumoka savivaldybei. „Kad man pasidengtų kaštai, tai normalus dalykas yra“, – pridūrė ji.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Vokiečių g. 10-6 veikiančios įmonės atitinka sutartyje su savivaldybe nustatytas veiklos sritis – skirtos šeimoms su vaikais.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada taip pat nebuvo linkęs dramatizuoti 1 euro už 1 kv. metrą nuomos kainos.
„Kaina nėra didelė, bet patalpos toje vietoje irgi nėra pačios patraukliausios. Ten neįsitvirtino joks verslas. Nežiūrint to, kad ten perspektyvi vieta ir viskas gerai. Galbūt tai irgi lemia žemą nuomos kainą“, – svarstė jis.
Specialistas paaiškino, kad kuo mažesnės patalpos, tuo jų nuomos kaina būna didesnė, o vienas iš šių patalpų nepatrauklumo priežasčių yra didelis rūsys.
„Koks verslas nori leistis į rūsį? Nebent koks naktinis klubas, bet ten alkoholio licencijos nėra. Šiaip nemėgsta niekas tų rūsių, nei Vokiečių, nei Didžiojoje gatvėje, nei Pilaitės prospekte“, – DELFI aiškino jis.
Purtys ir kitus
Vokiečių g. 6-10 yra tik viena iš daugelio vietų, kurios jau sulaukė ar sulauks savivaldybės dėmesio.
Šiemet Vilniaus valdžia patvirtino Nekilnojamojo turto valdymo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą.
„Šios strategijos tikslas – užtikrinti racionalų ir efektyvų visiems vilniečiams priklausančio turto valdymą ir sisteminį požiūrį. Puiku, kad strategija buvo patvirtinta, Vilniaus savivaldybės taryba pirmoji Lietuvoje patvirtino tokią strategiją, visiems ilgai diskutavus ir sutarus dėl esminių principų“, – pasakojo A. Vaitkunskienė.
Ji taip pat sakė, kad vienas iš svarbių būdų turto nuomos sąlygoms įvertinti bus turto socialinės-ekonominės grąžos įvertinimas, kurio projektas jau pateiktas tarybai ir bus pristatytas jos komitetams.
„Būtent socialinės grąžos įvertinimas yra svarbus tuomet, kai reikia įvertinti, kaip kultūros, sportinio ugdymo, socialinės paramos ar kita įstaiga, kuriai patalpos suteiktos ne komercinei, o kūrybinei ar kitai veiklai.
Socialinės grąžos įvertinimui svarbu žinoti, kiek įstaiga reikalinga vilniečiams, kiek vilniečių per metus apsilankė ir pasinaudojo įstaigos teikiamomis galimybėmis, kaip vilniečiai ją vertina, kokia tokios įstaigos veiklos programa ateičiai ir panašiai“, – dėstė Vilniaus administracijos vadovė.
Savivaldybė jau atliko didžiausių turto objektų nuomos sutarčių įvertinimą bei patikslinome parduotinų objektų sąrašą.
„Įvertinimas atskleidė faktą, kad nemažai sutarčių buvo sudaryta lengvatinėmis sąlygomis, tačiau reali nauda vilniečiams menka arba naudos iš to nėra, o patys vilniečiai apie tokios įstaigos egzistavimą žinojo itin mažai arba nežinojo nieko, – pasakojo A. Vaitkunskienė. – Būtent vienas iš esminių šios strategijos tikslų ir bus – informacijos viešumas ir sklaida, objektyvių kriterijų nuomininkų veiklos reikalingumui vilniečiams įvertinti, aukščiausios socialinės ir ekonominės grąžos siekimas, geriausios tarptautinės turto valdymo patirties pritaikymas valdant savivaldybės turtą.“
Sutrumpins nuomos terminą
Vilniaus administracijos direktorė taip pat pasakojo, kad šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama sutarčių, kurios buvo sudarytos itin ilgam laikotarpiui, o patalpos yra miesto centre ir senamiestyje, kur rinkos nuomos kainos yra ypač aukštos.
„Nustatėme, kad savivaldybė iki 2015 metų pasirašydama ilgalaikes nuomos sutartis, tokiose ilgalaikėse sutartyse (net ir tokiose, kurių terminas yra 10 metų ir ilgesnis), nenumatė periodinio nuomos kainos peržiūrėjimo bent kas 3 metus.
Suprasdami, kad tokia turto valdymo praktika buvo ydinga, savivaldybės tarybos nariai šiemet patvirtino, kad savivaldybės, o taigi visų vilniečių turtas, jei išnuomojamas, tai ne ilgesniam, kaip 9 metų laikotarpiui, o nuomos kaina turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kartą per 3 metus, ir jeigu kaina rinkoje pasikeičia, savivaldybė atitinkamai turi turėti teisę pakeisti nuomos mokesčio dydį, priartinant jį prie rinkos kainų“, – sakė A. Vaitkunskienė.
Dar keli pavyzdžiai
A. Vaitkunskienė taip pat pateikė kelis pavyzdžius, kai savivaldybės turtas buvo valdomas ypač netinkamai.
Pirmas – Bokšto g. 9, kur veikia Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus. Ten nuomininkas kategoriškai atsisakė mokėti rinkos nuomos kainą ir net derėtis, todėl savivaldybės taryba jau nutarė jį parduoti viešame aukcione.
Antras – Vilniaus g. 22, kur savo veikla užsiėmė „Žinijos“ draugija. Tačiau nustatyta, kad dalis patalpų buvo subnuomojama komercinei veiklai, pavyzdžiui, organizuoti mergvakariai. Todėl savivaldybės komisija sutarė sutartį nutraukti, o vėliau dėl patalpų nuomos bus skelbiamas viešas konkursas.
Trečias – Gedimino pr. 13, kur veikia bendrovė „Centrinis knygynas“. Čia nėra numatyta nuomos kainos peržiūrėjimas, o dalyje patalpų veikia restoranas. Artimiausiu metu šį atvejį svarstys savivaldybės Ekonomikos ir finansų komitetas ir A. Vaitkunskienė neabejoja, kad bus nuspręsta turto valdymą optimizuoti.