Tačiau neseniai Rokas sulaukė netikėto ir keisto nuomotojo skambučio.
„Šiuo metu gyvename nuomojamame bute, ir viskas yra puiku: butas erdvus, šviesus, patogioje vietoje, geras vaizdas per langus ir dar visokie kiti geri dalykai. Be to, šeimininkas yra pavyzdys visiems, kas nuomoja būstą: nesikiša į tai, kaip gyvenam, leidžia daugelį dalykų planuotis pagal mūsų poreikius, jei kyla kažkokių techninių nesklandumų, atlekia patvarkyti. Kažkada pyktelėjo, kad virtuvėje kraną pats keičiau, nes tokie dalykai – šeimininko pareiga, o ne nuomininko. Ir šiaip labai malonus, draugiškas ir sąžiningas žmogus.
Turime nuomos sutartį, šeimininkas sutiko, kad būtume šiame bute registruoti, kas suteikia tam tikrų privalumų. Ko trūksta, kad gyvūnų neleidžia laikyti, bet ir čia tikriausiai pavyktų susitarti. Apskritai sutariam puikiai ir, manau, kad vedame pavyzdinius nuomininko ir nuomotojo santykius. Tačiau šiandien įvyko netikėtas dalykas – buvau perspėtas, kad didės nuomos kaina. Tik dėl to ant nuomotojo nė kiek nepykstu“, – pasakoja vilnietis.
Anot jo, tai – antras kartas per penkerius metus, kai buto šeimininkas didina nuomos kainą.
„Pirmą kartą prisidėjo euriukų dėl to, kad keitėsi mokesčių sistema, ir tiesiog padidėjo mokesčiai. Tai ir nuomos kaina padidėjo lygiai tiek, kiek mokesčiai. Taigi ne į šeimininko kišenę nuėjo, o valstybei. Šį kartą situacija panaši, tik... absurdiškai juokinga“, – sako vyras.
Jis pasidalijo pokalbiu su šeimininku:
„– Žinokit nuo liepos prašysiu truputį daugiau nuomos mokėti. (Įsivaizduokite žmogų, kuris jaučiasi žiauriai nejaukiai ir nemaloniai, tai padauginkit iš dviejų – va tokioje būsenoje šeimininkas man pasakė apie padidėjimą).
– Aaa... Nu, nieko, kaip ir suprantama, viskas brangsta, infliacija ir t.t. Viskas gerai...
– Ne, ne, ne. Ne dėl to čia. Man iš VMI paskambino, sako: kaip čia gali būti, kad penkerius metus nekėlėte nuomos kainos? Taip nebūna. Pradėjo kaltinti, kad aš gal kažką nuslepiu. Sakau: tai turite duomenis, kontaktus, paskambinkite ir pasiklauskite pačių nuomininkų kas ir kaip. Nieko neslepiame, mokesčius juk mokame, viskas su sutartimi. Bet ne, jiems, matai, taip nebūna.
– Oho. Tai pagal VMI, mes negalime gerai sutarti ir jūsų negali tenkinti tokios sąlygos, kurias sutarėme? Man, žinokite, juokinga.
– Nu tai taip išeina, kad negalite tiek metų tiek pat mokėti, nes kažkas negerai. Neklauskit. Aš ir pats nesuprantu. Sako, pakelkite nuomą, ir bus viskas gerai.
– Gerai, kad dar nenustato kainos, kiek turime mokėti. Nesijaudinkite, suprantame viską. Nieko tokio. Tiesiog priežastis absurdiškai juokinga.
– Ai, galite nesakyti... Atsiprašau, kad čia taip.“
„Tūkstančiai nelegaliai būstus nuomojančių ir jokių mokesčių nemokančių VMI kažkaip problemų nekelia, bet penkiolika metų sąžiningai būstą nuomojantis žmogus sulaukia įtarimų, kad kažką tai čia suka“, – pridėjo Rokas.
Vis dėlto VMI pažymi, kad nereguliuoja gyventojų tarpusavio sandorių kainodaros ir neliepia kelti nuomos kainų.
„Gyventojai gali nuomoti savo nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams už tokią sumą, kurią sutaria tarpusavyje. VMI praktikoje specialistai neskambina klientams ir neragina jų kelti nuomos kainų“, – komentuoja VMI.
Gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą (mokėdami fiksuotą mokestį), arba kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti pajamas gautas iš nekilnojamojo turto nuomos ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį, atkreipia dėmesį VMI.