Kur labiausiai darosi ankšta
NT projektus viešinančios svetainės „Citify“ duomenimis, šiuo metu Vilniaus mieste planuojami 207 gyvenamieji projektai. Didžiąją planuojamų projektų dalį 163 (79 proc.) sudaro daugiabučiai.
Kai kuriuose projektuose vystomi ir mišrios paskirties objektai, pavyzdžiui, daugiabučiai ir verslo centrai. 41 (20 proc.) planuojamų objektų sudaro sublokuoti, privatūs namai. Likę 3 (1 proc.) – loftai ir sklypų kvartalai, kai parduodami tik sklypai namo statybai.
Pagal planuojamų projektų skaičių, pirmauja Senamiesčio seniūnija. Čia suplanuoti 29 (14 proc.) NT projektai. Antroje vietoje – Verkių seniūnija – 20 (10 proc.) projektų. Toliau rikiuojasi Naujamiesčio seniūnija (19) ir Pilaitės seniūnija (18) po 9 proc. Penktoje vietoje – Šnipiškių / Žirmūnų seniūnijos, jose planuojama 15 naujų projektų (7 proc.).
Tačiau, pasak „Citify“ partnerio Edvardo Ogonovskio, planuojamas projektų skaičius nebūtinai atspindi planuojamų būstų skaičių.
Pagal „Citify“ surinktus duomenis, vertinant planuojamų būstų kiekį, pirmoje vietoje yra Verkių seniūnija – 2 027. Antroje – Žirmūnų seniūnija – 1 861. Toliau: Naujininkų seniūnija – 1 764 ir Lazdynų seniūnija – 1 492, o Pilaitės seniūnijoje planuojami 1 318 būstai.
„Todėl projektų skaičius realiai neatspindi būstų skaičiaus ir pagal šį kriterijų, anksčiau minėta Senamiesčio seniūnija atsidurtų tik devintoje vietoje“, – atkreipia dėmesį jis.
Šiuo metu mažiausiai projektų planuojama Karoliniškių seniūnijoje (1 projektas); Šeškinės / Naujosios Vilnios seniūnijose po 2 projektus; Justiniškių ir Grigiškių seniūnijose po 4 projektus.
Remiantis „Citify“ viešai prieinamais duomenimis, daugiausiai suplanuotų projektų sostinėje šiuo metu turi šie vystytojai: „Hanner“ (8), „Galio Group“ (7), „Citus“ ir „Bonava Lietuva“ po 5 projektus, „Rewo“ – 4 projektai ir „Merko“ – 3 projektai.
Delfi apklausė ir kitus didžiuosius NT plėtotojus apie jų planuojamus objektus Vilniuje ir parengė apžvalgą.
Per trejus metus – 2400 būstų
„Hanner“ per ateinančius trejus metus iš viso planuoja pastatyti apie 2400 būstų. Daugiausiai – 555 – planuojama Algirdo g. 77 objekte. Numatoma statybų pradžia – 2022 m. II ketvr., pabaiga – 2024 m. IV ketv. Preliminariai kv. metro kaina čia sieks 3000 eurų.
Iš 9 projektų tris planuojama pradėti statyti dar šiemet. Tai – Kareivių g. 2D (189 butai), Veprių g. 137 (106 butai), Kalvarijų g. 137 (379 butai). Pastarojo objekto numatoma statybų pabaiga – 2024 m. II ketv., kitų dviejų – 2023 m. pradžia.
Iš viso „Hanner“ investicijos į naujus projektus sieks 197 mln. Eur. Daugiausiai – apie 50 mln. Eur – atsieis Algirdo g. 77 planuojamas daugiabučių objektas.
Šių metų investicijos – 49 mln. Eur
NT bendrovė „Citus“ šiemet Vilniuje planuoja pradėti projektą „Visi savi“ (Visorių g. 10), taip pat Tyzenhauzų g. 17, Kareivių g. 2E ir Kareivių g. 5. Dėl dar kelių sklypų vyksta derybos arba įsigijimo procedūros, tad naujienų šiais metais dar gali būti.
Iš viso šiais metais „Citus“ valdomuose projektuose rinkai planuojama pasiūlyti 396 būstus, t. y. butus ir kotedžus. Kitų metų planuose – jau apie tūkstantis. Daugiausiai – iki 500 – būstų planuojama Kareivių g. 5.
Šiam objektui planuojama ir daugiausiai investicijų – apie 51 mln. Eur. Šis daugiabučių ir verslo centro projektas išsiskiria ir planuojama statybų trukme. Numatoma, kad statybos prasidės kitų metų II arba III ketv., o bus baigtos – 2027 m. pradžioje.
Viso šiais metais planuojama, kad investicijos į „Citus“ valdomus projektus sieks 49,2 mln. Eur.
Planuoja ankstesnių projektų plėtrą
Tuo metu NT bendrovė „Eika“ planuoja tęsti jau ankstesnių projektų plėtrą. Tai tokie projektai kaip „Mindaugo Baltas lapas“ (IV etapas – 33 butai), „Bajorų alėjos“ (II etapo tęsinys – 131 butai), „Mėlyni Vilkai“ (II etapas – 89 butai).
Kitų metų pradžioje ketina pradėti naujo projekto Visorių g. 27a statybas. I etape planuojami 122 butai. Numatoma statybų pabaiga – 2023 m. II ketv.
„YIT Lietuva“ aktyviai planuoja IV-ąjį projekto „Matau Vilnių“ etapą, kurio metu bus pastatytas paskutinis daugiabutis šiame sklype. Daugiabutyje bus 19 butų. Statybas planuojama pradėti kitų metų I ketv., o baigti po vienerių metų – 2023 m. I ketv.
Kitais metais planuojama ir Šnipiškėse vystomo projekto „Naujasis Skansenas“ plėtra. Ketinama pradėti mažiausiai vieno daugiabučio namo statybas, jame preliminariai bus 40 butų. Statybos turėtų startuoti kitų metų antrąjį ketvirtį.
Kitais metais „YIT Lietuva“ planuoja startuoti ir su nauju būsto projektu Viršuliškėse – pirmojo etapo metu žadama pastatyti vieną daugiabutį, kuriame bus 83 butai.
Dar šiemet planuojama Kaune vystomo projekto „Piliamiestis“ plėtra. Bus statomas dar vienas daugiabutis, kuriame pirkėjai galės rinktis iš 29 butų. Šį daugiabutį žadama baigti 2023 m. pirmąjį ketvirtį. O kitais metais šiame projekte bus pradėtos dar 3 daugiabučių statybos, kuriuose apytiksliai pirkėjams bus pasiūlyti 135 butai.
Bendrosios įmonės šių metų investicijos į būsto verslą siekia apie 40 mln. eurų. Pasak „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, kainas būsimiems projektams šiuo metu sudėtinga prognozuoti dėl medžiagų ir paslaugų kainų kilimo.
„Darnu Group“ šiuo metu baigia plėtoti Paupio rajoną sostinės Senamiestyje ir ruošiasi didžiulei „Verslo trikampio“ konversijai, taip pat projektuoja naują rajoną Vilniaus Lazdynų rajone, šalia parodų rūmų „Litexpo“, kur planuojama maždaug 900 butų statyba.
Vienas didžiausių NT plėtotojų Lietuvoje „Realco“ metus pradėjo sostinės pirminei rinkai pasiūlęs didžiausią būstų sandėlį. Šiuo metu bendrovė Vilniuje vysto tris didžiulius projektus „Prie Vilnelės“ (Markučiai), „Go Life“ (Baltupiai), „7 Vakarai“ (Pašilaičiai), taip pat planuoja keletą naujų.
„Realco“ prestižinės klasės projektas „Algirdo 3“ (Naujamiestis) laukia statybos leidimo, šiemet tikimasi pateikti ir Didlaukio g. (Baltupiai) planuojamo projekto projektinius pasiūlymus. Juose bus pasiūlyta apie 500 naujų butų.
Vystytojai jaučia didelį sklypų trūkumą
Laisvų naujų sklypų sostinėje sparčiai mažėja, tad jaučiamas jų trūkumas.
„Mūsų prioritetinės kryptys – centrinės Vilniaus vietos. Atsižvelgiant į tai, kad būtent šioje miesto zonoje sklypų trūksta, atitinkamai ir paieška pastaruoju metu yra nelengva ir ji vis sudėtingėja“, – vertina „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
„Citus“ atstovas Rytas Stalnionis sako, kad vis sunkėjanti biurokratija verčia planuoti stipriai į priekį. O sklypų esą trūksta ne konkrečių – jų trūksta apskritai. Pasak jo, „Citus“ nevengia kitokio požiūrio ir ieško perspektyvų vietose, kurios dar „neįdirbtos“.
„Išmokome jas atrasti, o tai padeda konkuruojant. Pavyzdžiui, mūsų prestižinis projektas „Neries ardai“, esantis šalia „Litexpo“, tapo geriausiu ir Lietuvoje, ir Baltijos šalyse, nors jo vieta buvo kiek neįprasta. Panašiai ir su „Miško ardais“: Burbiškių prieš keletą metų nelabai kas ir žinojo, o dabar aplinkui formuojasi išskirtinė, prestižinė keleto projektų gyvenvietė miško parko gilumoje. Dauguma plėtotojų labiau linkę koją kelti ten, kur jau „praminti keliai“, nereikia klientų pratinti prie lokacijos“, – pavyzdžius pateikia R. Stalnionis.
Pasak „Eika“ plėtros vadovo Martyno Žibūdos, šiuo metu akivaizdžiai yra nusistovėjusi pardavėjų – sklypų savininkų – rinka.
„Jie renkasi, kam ir kokiomis sąlygomis parduoti sklypus. Jau tapo įprasta, kad derėdamiesi su sklypų savininkais lygiagrečiai konkuruojame dar su dvejais–trimis potencialiais pirkėjais. Tokia situacija susidarė todėl, kad visa Vilniaus plėtra koncentruojasi kuo arčiau miesto centro, kai laisvų sklypų pasiūla kasdien mažėja, o sklypų kokybė bei plėtros galimybės prastėja“, – pažymi jis.
Pašnekovas guodžiasi, Vilniuje daug aiškumo ir racionalumo įnešė atnaujintas miesto bendrasis planas: „Tačiau praktika rodo, kad realybėje yra taikomi gerokai žemesni reglamentai, nei jame nurodyta. Iš to ir kyla sklypo vertės neatitikimai: sklypų savininkai vadovaujasi maksimaliais bendrojo plano rodikliais, o plėtotojai – realiais žemesniais.“
Kaip kitą didelį iššūkį NT plėtotojams jis įvardija išliekantį neaiškumą dėl kompensacijos už plėtrą valstybinėje žemėje. „Kol kas rinkoje nėra nusistovėjusi aiški skirtis tarp nuosavos ir nuomojamos žemės vertės. Tai neabejotinai išryškės, priėmus naują žemės įstatymo redakciją“, – sako M. Žibūda.
Anot jo, itin didelę įtaką NT projekto trukmei ir inertiškumui daro valstybinių institucijų, visų pirma – Vilniaus miesto savivaldybės, keliami nauji reikalavimai ir apmokestinimai.
„Papildomos diskusijos, architektūriniai konkursai bei viešinimai dažniausiai prisideda prie geresnio galutinio rezultato, tačiau tai lemia rimtą pasiūlos – paklausos disbalansą bei stipriai išbrangusią projekto savikainą“, – pažymi „Eika“ atstovas.
Į kitus miestus dairosi vangiau
Nors sostinėje jau darosi ankšta, sklypų trūksta, o būsto paklausa didelė ir kituose miestuose, „Citify“ duomenys rodo, kad kituose didesniuose miestuose planuojama gerokai mažiau NT projektų. Šiuo metu Kauno mieste planuojami 83 projektai, iš jų 70 projektai (84 proc.) daugiabučiai; 13 projektų (16 proc.) sublokuoti ir privatūs namai.
Klaipėdos mieste planuojami 30 projektų, iš jų 27 projektų (90 proc.) daugiabučiai; 3 projektų (10 proc.) sublokuoti ir privatūs namai.
„Darnu group“ pažymi turinti nemažai projektų Vilniuje, tad plėtros į kitus miestus kol kas neplanuoja.
Kol kas visi „Eikos“ gyvenamieji projektai yra vykdomi Vilniaus mieste, tačiau M. Žibūda neatmeta galimybės plėstis ir į kitus miestus, visų pirma Kauną ir Klaipėdą.
„Būsto poreikį pirmiausia kuria ne gerų, vaizdingų sklypų pasiūla, o augantis gyventojų skaičius, gaunamos gyventojų pajamos, bendrąja prasme – stiprėjantis ekonominis bei visuomeninis gyvenimas. Kuo šie procesai bus ryškesni, tuo didesnį aktyvumą ten rodys ir nekilnojamojo turto plėtotojai“, – sako jis.
„Citus“ Druskininkuose įsigijo didžiulę buvusią „Nemuno“ sanatoriją. Čia planuojamas daugiafunkcinis projektas, jame numatoma daug apartamentų.
„Esame aktyvūs ir Kaune, tačiau šiuo metu ten nesame įsigiję naujų sklypų“, – pažymi atstovas.