Pirkėjams siūlomos studijų (angl. studio) patalpos labai išpopuliarėjusios tokiose šalyse kaip JAV ar Didžioji Britanija. Šiuo metu panašių projektų vis daugiau gimsta ir Vilniuje.
Jau minėtame „Sky City“ projekte bus įrengtos 77 studijos – 23-39 kv. m ploto.
Kaip teigė projekto vystytojas UAB „Novalex“ direktorius Karolis Matulevičius, tikimasi, kad pagrindiniai patalpų pirkėjai – jauni žmonės, norintys gyventi centre.
Kiek bendrovei atsieis namo atnaujinimas ir studijos tipo patalpų įrengimas įmonės atstovas neatskleidė. Pasak pašnekovo, apie penktadalis patalpų jau parduota.
K. Matulevičius neslėpia, kad nekilnojamojo turto objektai neturės gyvenamosios paskirties, o bus – kūrybinių dirbtuvių paskirties erdvės.
Tai ne pirmas bendrovės projektas, siūlant mažos erdvės butus. Kauno g. „Radio Lofts“ projekte buvo siūlomos vos 10 kv. m. gyvenimui ir kūrybai vos 10 kv. m ploto erdvės.
Už minusus mažesnė kaina
„Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius, paklaustas, kodėl nekilnojamojo turto vystytojai nesivargina pakeisti buvusių administracinių patalpų į gyvenamosios paskirties erdves, teigė, kad dažnu atveju tai yra neįmanoma.
„Taip paprasčiau vystytojams ir ne visada galbūt yra įmanoma pakeisti administracinio pastato paskirtį į gyvenamojo. Dažnai būna taip, kad galima pakeisti tik iki 49 proc., o dominuojanti paskirtis ir turi išlikti, kokia buvo prieš tai, nebent kitaip leidžia teritorijų planavimo dokumentai ir panašiai“, - aiškino nekilnojamojo turto rinkos specialistas.
Pasak jo, nekilnojamojo turto vystytojai gali bandyti keisti paskirtį, tačiau nėra garantijų, kad jiems pavyks, todėl renkamasi paprastesnis kelias – negyvenamosios paskirties patalpos. Tačiau už tai yra siūloma mažesnė nekilnojamojo turto kaina.
„Aišku, tai (negyvenamoji paskirtis – red.) nėra pirkėjams visai patrauklu, nes teko girdėti, kad ir bankų politika tokiais atvejais yra kitokia. Pavyzdžiui, neduodama 85 proc. paskola, o reikalaujama didesnio pradinio įnašo arba apskritai bankas gali atsisakyti suteikti būsto paskolą, gali pritaikyti didesnę maržą“, - kalbėjo ekspertas.
„O investicijų tikslas yra nupirkti, išnuomoti ir gauti grąžą, tai dėl to gal žiūrima pro pirštus, kad paskirtis yra negyvenamoji arba tokie dalykai nėra esminiai, nes pastato inžinerija leidžia gyventi, o formalumai lieka kitoje pusėje“, - komentavo pašnekovas.
Perkantieji tokius objektus taip pat turėtų nepamiršti, kad negyvenamosios paskirties pastatams įsijungia nekilnojamojo turto mokesčiai arba tai, kad negyvenamosiose patalpose negalime deklaruoti gyvenamosios vietos.
„Bet pirkėjai, kurie perka investicijai, kaip ir tai žino. Žinoma, tai neprideda pliuso norint parduoti, likvidumas galbūt prastesnis, bet ir kaina dėl to žemesnė“, - pastebėjo A. Antanavičius.
Sekasi pakankamai gerai parduoti
Komentuodamas studijų tipo patalpų poreikį ir pasiūlą sostinėje, nekilnojamojo turto ekspertas pastebėjo, kad tokios erdvės yra paklausios ir vystytojams sekasi gana gerai juos pardavinėti.
„Iš vienos pusės jie patrauklūs dėl to, jog suminė objekto kaina yra nedidelė, iš kitos pusės – Vilniuje vis dar nedaug projektų, kuriuose siūloma įsigyti nedidelių studijų. Tad panašu, kad paklausa šiame segmente dar nėra patenkinta“, - kalbėjo „Inreal“ atstovas.
A. Antanavičiaus nuomone, studijų tipo butai domina ne tik ieškančius, kur investuoti santaupas: „Tokius butus daugiausiai nuomojasi studentai ar jaunimas. Tačiau pasitaiko, kad pastarieji patys ar su artimųjų pagalba įsigyja tokius butus savarankiško gyvenimo pradžiai, tikėdamiesi, kad ateityje, augant pajamoms, įsigytą mažą butuką galės išnuomoti, o patys išsikelti į erdvesnį būstą. Kitaip tariant, net ir perkantys savo gyvenimui, dažnai į šį pirkinį žiūri taip pat kaip į investiciją, tik nuomos grąžą tikisi pradėti gauti kažkada ateityje“.
A. Antanavičius tiki, kad sostinės centre ir toliau išsilaikys tendencija, kai negyvenamieji pastatai bus verčiami daugiabučiais. Pasak jo, ne visada geriausia senų negyvenamųjų pastatų panaudojimo alternatyva – griovimas, nes kartais geriau juos rekonstruoti ir pritaikyti prie pasikeitusių rinkos poreikių.