Tačiau būsto kainos nekrito taip sparčiai kaip sumos, mokamos už gyvenamąjį būstą. Pavyzdžiui, Vilniuje paskutinį ketvirtį naujų butų kainos mažėjo 12,6 proc., o senos statybos būsto kainos šiek tiek lėčiau reagavo į pokyčius ir todėl bendras būsto kainų mažėjimas sudarė vos 0,9 proc.
Paskutinį kartą nauji butai Vilniuje pigo 2006 metų pirmąjį ketvirtį – tąkart mažėjimas buvo 3,5 proc.
Registrų centro atstovė spaudai Lina Balkevičienė tokius rodiklių skirtumus DELFI aiškino gerokai sumažėjusiu perkamų butų dydžiu. Pavyzdžiui, paskutinįjį 2007 m. ketvirtį Vilniuje perkamų butų plotas buvo 21 proc. mažesnis nei trečiąjį ketvirtį, trečiąjį jis buvo ketvirtadaliu mažesnis nei antrąjį.
Likusioje Lietuvos teritorijoje butų sandorių vertė mažėjo 23,4 proc., o gyvenamųjų namų – 13,3 proc. Naujos statybos butai ketvirtajame ketvirtyje, palyginti su trečiuoju, visoje Lietuvoje išskyrus sostinę, atpigo 6,1 proc.
Tačiau, Registrų centro duomenimis, viso būsto kainos Lietuvoje per šį ketvirtį padidėjo 1,6 proc., tačiau tokį padidėjimą lėmė tik senos statybos, dažniausiai senamiestyje esančio būsto pardavimai.
Butų nupirkta penktadaliu mažiau
Registrų centro surinkti duomenys rodo, kad paskutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį butų pirkimas ir pardavimas sumažėjo penktadaliu lyginant su trečiuoju ketvirčiu. Paskutinįjį 2007 metų ketvirtį sudaryti 7366 butų pirkimo/pardavimo sandoriai, o trečiąjį 2007 metų ketvirtį nupirkti-parduoti 9259 butai.
Paskutinį kartą maždaug toks pat sandorių skaičius užfiksuotas 2006 metų pirmąjį ketvirtį.
Registrų centro duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį nupirkti 2734 namai, o tai yra 521 namu mažiau nei trečiąjį 2007 metų ketvirtį ir 228 namais mažiau nei prieš metus, nes 2006 metų paskutinįjį ketvirtį sudaryti 2962 pirkimo-pardavimo sandoriai.
„Pardavimų ir kainų mažėjimas 2007 m. ketvirtame ketvirtyje negalėtų būti laikomas sezoniniu svyravimu, nes palyginti su ankstesniaisiais metais, metų pabaiga visada pasižymėdavo kainų ir pardavimo augimu. Nežymus pardavimų ir kainų sumažėjimas buvo pastebimas tik metų pradžioje“, – rašoma registrų centro pranešime spaudai.
Registrų centro turima Lietuvos būsto rinkos struktūra 2007 m. ketvirtą ketvirtį rodo, kad 42 proc. visų butų pirkimui išleistų pinigų sukoncentruota Vilniuje, beveik 41 proc. – kituose didmiesčiuose, apie 13 proc. – mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, o butų pirkimas kaimiškoje vietovėje sudarė tik apie 5 proc. visos butų rinkos apyvartos.
Individualių gyvenamųjų namų rinkoje, priešingai, didžioji išleistų pinigų dalis teko kaimiškoje vietovėje esančių namų pirkimui – 49 proc. Vilniui teko 18 proc. individualių namų rinkos apyvartos, kitiems didmiesčiams – 23 proc., o mažesniems miestams ir miesteliams – apie 10 proc. visų individualių gyvenamųjų namų pirkimui skirtų lėšų.
Registrų centras būsto kainų indeksą skaičiuoja naudodamasis Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze.