„Ober-Haus“ atliko trečiąją tęstinę brangiausių butų analizę. Iš Registrų centro buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpiu, kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Per 2018 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų įsigyta 88 ir už juos sumokėta 23,4 mln. eurų. Tai yra prastesnis rezultatas nei 2017 antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 91 ir 99 butai. Tačiau jau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios), kuris sudarė net 125. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 34,3 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti (0,2 proc. daugiau nei per 2017 metų antrąjį pusmetį).

Brangiausių butų sandoriai

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais sparčiai augo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8 proc., 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1 proc., tai 2018 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,8 proc., o 2019 metų pirmąjį pusmetį sudarė 2,2 proc.

Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5 000 eurų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti tik keturi butai, kurie peržengė šią kainų ribą.

Brangiausių butų sandoriai

Brangiausias būstas – Senamiestyje

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas priеš 15 metų statytame pastate L. Stuokos-Gucevičiaus g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele ir nedidelio ploto ne gyvenamosios paskirties patalpa buvo sumokėta arti 1,1 mln. eurų (apie 6 600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Literatų g. (Senamiestyje) – už beveik 37 m² ploto butą buvo sumokėta 210 tūkst. eurų (šiek tiek daugiau nei 5 700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame ir naujai pastatytų daugiabučių projekte Malūnų g. (Senamiestyje) – už 52 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vieta buvo sumokėta 310 tūkst. eurų (beveik 5 700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilio stovėjimo vietos kainą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas šiais metais pastatytame daugiabučių projekte Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą viršutiniame pastate aukšte su automobilio stovėjimo vietomis ir sandėliuku buvo sumokėta daugiau beveik 900 tūkst. eurų (beveik 5 400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).

Daugiau nei pusė sostinėje parduotų brangiausių butų – naujos statybos projektuose

Kaip ir įprasta, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik senų istorinių pastatų, bet vyksta sparti naujų būsto projektų plėtra, kuri lemia ir augančias brangiausio būsto pardavimo apimtis.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015–2016 metais plėtotojai Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose pardavimui pastatė virš 1 100 butų, 2017–2018 metais beveik 1 500 butų, o 2019–2020 metais planuojama pastatyti apie 1 900 – 2 000 butų.

„Todėl nenuostabu, kad augant bendrai butų pasiūlai vertingiausiose miesto vietose, stebime ir didėjantį itin brangių butų sandorių kiekį. Brangiausių parduotų butų statistiką taip pat gerina ir vis aktyviau plėtojami aukštesnės klasės projektai Žvėryne, pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 213 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 55 proc. jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).

Brangiausių butų sandoriai

Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Live Square“ (Dainavos g.), „Birutės 18“ (Birutės g.), „Magnus rezidencija“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Šaltinių namai │ Attico“ (Aguonų g.), „Pranciškonų parkas“ (Lydos g.), „Rinktinės URBAN“ (Ceikinių g.), „Vytauto 35“ (Vytauto g.), „CNTRL“ (Labdarių g.), „Labdarių 8A“ (Labdarių g.) ir kt.

„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto plėtros laikotarpiu, tai projektų, kuriuose fiksuosime būsto įsigijimus itin aukštomis kainomis, artimiausiu metu tikrai nepritrūks. Taip pat nereikia pamiršti ir kylančių butų kainų įtakos bendram brangiausių butų sandorių kiekiui“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per nagrinėjamą laikotarpį (2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį) įrengti senos statybos ir naujos statybos butai su daline apdaila centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose vidutiniškai ūgtelėjo virš 6 proc.

Tai yra, jeigu 2018 metų viduryje buto kvadratinio metro kaina siekė 2 850–2 900 eurų, tai vien dėl kainų augimo tokio buto kvadratinio metro kaina jau gali viršyti 3 000 eurų ribą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)