Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamas NT neapmokestinamas, jei bendra jo vertė siekia iki 150 tūkst. eurų. 150–300 tūkst. eurų vertės turtui taikomas 0,5 proc. tarifas, 300–500 tūkst. eurų – 1 proc., o daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų – 2 proc.
Visas kitas fizinių ir juridinių asmenų NT apmokestinamas nuo 0,5 proc. iki 3 proc., konkrečius tarifus nustato savivaldybių tarybos.
Dabar siūloma, kad kiekvienas objektas būtų apmokestinamas atskirai, o mokesčio už fizinio asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą dydis priklausytų nuo savivaldybės, kurioje jis yra, NT verčių medianos.
Už medianos neviršijančią dalį reikėtų mokėti 0,03 proc., už dalį tarp vienos ir dviejų medianų – 0,06 proc., už dalį, viršijančią dvi medianas – 0,1 proc.
Verčių žemėlapis
Valstybinės mokesčių inspekcijos disponuojami Registrų centro duomenys apie gyvenamosios paskirties objektų mokestines vertes, nustatytas 2021–2026 metų masiniu vertinimu, rodo, kuriose Lietuvos savivaldybėse visuotinis NT mokestis būtų didžiausias.
Tarp 60 Lietuvos savivaldybių didžiausia mediana yra Neringoje ir siekia 111 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, jei asmuo čia vienas šiuo metu valdo 200 tūkst. eurų būstą, per metus privalo sumokėti 250 eurų NT mokesčio (200.000-150.000)*0,005).
Jei tą patį turtą valdo dviese, mokėti neturi nieko, nes kiekvienam asmeniui neapmokestinama riba yra 150 tūkst. eurų.
Pagal siūlomą tvarką, už objektą tektų susimokėti nesvarbu, kiek bendraturčių jis turi.
Už dalį iki pirmosios medianos išeitų 33,3 euro (111.000*0,0003), o už dalį tarp pirmosios ir antrosios medianos – 53,4 euro (200.000-111.000)*0,0006). Iš viso – 86,7 euro, kurie gali būti padalinti kiekvienam bendraturčiui atskirai.
Antroje vietoje pagal medianą esančio Vilniaus mieste ji siekia dvigubai mažiau – 60,1 tūkst. eurų. Toliau rikiuojasi Klaipėdos miestas (47,4 tūkst. eurų), Palangos miestas (44,1 tūkst. eurų), Kauno rajonas (43,9 tūkst. euro), Kauno miestas (40,7 tūkst. eurų), Klaipėdos rajonas (39,8 tūkst. eurų), Šiaulių miestas (36,4 tūkst. eurų), Vilniaus rajonas (35,1 tūkst. eurų), Druskininkai (30,2 tūkst. eurų).
Mažiausia mediana yra Ignalinos rajone (3670 eurų), Zarasų rajone (4175 eurų), Pasvalio rajone (4710 eurų), Anykščių rajone (4810 eurų), Kupiškio rajone (5010 eurų). Visų kitų savivaldybių medianos pateikiamos žemėlapyje.
Įdomu tai, kad turint tos pačios vertės turtą mažos medianos savivaldybėje tektų susimokėti daugiau nei didelės medianos savivaldybėje.
Pavyzdžiui, gyvenant 250 tūkst. eurų mokestinės vertės name Kauno rajone per metus reikėtų sumokėti 201,71 euro (43.900*0,0003+43.900*0,0006+(250.000-87.800)*0,001).
Tuo metu gyvenant tokios pačios 250 tūkst. eurų vertės name Anykščių rajone išeitų 244,71 euro (4810*0,0003+4810*0,0006+(250.000-9620)*0,001).
Taip yra todėl, kad esant mažesnei medianai nuo didesnio objekto vertės likučio reikia mokėti didesnį tarifą. Kauno rajone 0,001 tarifas taikomas 206.100 eurų vertei, o Anykščių – 240.380 eurų vertei.
Ministerija siūlo, kad pirmosios NT mokesčio deklaracijos gyventojus pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną. Taip pat siūloma leisti mokėjimo terminą atidėti iki 10 metų 65 metų ir vyresniems asmenims, o nuo 2 eurų neviršijančios NT mokesčio prievolės gyventojai apskritai būtų atleidžiami.
Pritarus pakeitimams, visos lėšos iš NT mokesčio keliautų tiesiai į savivaldybių biudžetus.
Skaičiuojama, kad pajamos apmokestinant pagrindinį gyvenamąjį būstą siektų apie 17 mln. eurų per metus, jį mokėtų apie 1,2 mln. fizinių asmenų (nevertinant galimų mokesčio atidėjimų), taigi vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus.
Šiuo metu iš nekomercinės paskirties NT mokesčio į valstybės biudžetą surenkama apie 9,6 mln. eurų per metus. VMI duomenimis, siūlomų deklaravimo tvarkos pakeitimų įgyvendinimas kainuotų apie 0,5 mln. eurų.