Teks vieniems prie kitų prisitaikyti
Kaip teigė „Eika Development“ Plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra, numatyti, kokia situacija NT rinkoje vyraus į Lietuvą atvykus Vokietijos brigadai – sunku, esą dabar procesas dar yra tik labai ankstyvoje stadijoje.
„Matyti, kad ir Vokietijos atstovai, ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai, ir tiesiog plėtotojai bando dabar suprasti, kokioje rinkoje ir kokioje situacijoje mes dabar esame. Tikrai dar nevyksta kalbos apie kažkokius konkrečius modelius, kainodaras ar tam tikrus įsipareigojimus vieni kitiems. Bandoma tiesiog suprasti, ar toks papildomų nuomininkų antplūdis arba kiekis rinkai padarytų didelę įtaką ir, ar tą poreikį būtų įmanoma užpildyti“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, Vokietijos atstovų išsakyti poreikiai – žmogiški ir suprantami.
„Mes, nuvykę į kitą šalį, taip pat tikėtumėmės ir norėtume gyventi, jeigu įsikurtume ilgesniam laikotarpiui, taip, kad aplink būtų visa infrastuktūra, kad man aktualūs objektai būtų pasiekiami ne per ilgą laiką. Tie poreikiai – faktas, kad jie yra, bet jie yra pagrįsti“, – dalijosi T. Žiaugra.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad tam tikrų iššūkių gali būti dėl kultūrinių skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau gerą dešimtmetį būstai traukiasi, statomi vis mažesni butai tam, kad žmonės juos įpirktų. Tačiau vokiečių įpročiai kitokie.
„Pirminės indikacijos, kad jų ploto poreikis gerokai didesnis. Matyt, normalu, kad turėsime vieni prie kitų tiesiog prisitaikyti“, – teigė pašnekovas.
Poreikius žada išpildyti
Žiniasklaidoje anksčiau buvo galima skaityti, kaip verslas pasakoja, kad laisvų plotų statyboms mažėja, dėl didelės biurokratijos statybų procesas prailgsta. Vis dėlto, anot T. Žiaugros, prieš atvykstant vokiečių brigadai, tam tikri sprendimai bus surasti ir NT vysytojai sugebėtų patenkinti jų poreikius.
„Rinkos aktyvumas yra sumažėjęs, bet plėtotojai savo namų darbus daro. Visi, kas turi įsigiję sklypus, projektuojasi, nors derinimo procedūros prailgėjo kartais. Mes kai kur leidimų laukiame nebe metus, ne du, bet tris ar keturis, tokia yra realybė. Bandome prie sąlygų prisitaikyti, mūsų konkurentai – lygiai taip pat. Jie nestovi vietoje. Manau, kad poreikį, jeigu jis tikrai atsiras toks, kokį Krašto apsaugos ministerija žada, išpildysime ir pasiūlyme rinkai reikiamą butų kiekį“, – teigė T. Žiaugra.
Tiesa, jis tikina, kad Lietuvos gyventojai taip pat neliks nuskriausti ir pasirinkimo NT rinkoje turės. Nors, kaip dėmesį atkreipė pašnekovas, vokiečių brigados atėjimas į Lietuvą rinkoje įtaką tikrai padarys.
„Greičiausiai nuomos rinkai, nes jie kol kas yra orientuoti į būstą nuomai. Ar dėl to išaugs ir perkamų mūsų investuotojų būstų, kurie bus pernuomojami vokiečiams – bus matyti, bet vienareikšmė įtaka tikrai bus. Klausimas, kokias tai turės pasekmes.
Ar dėl to momentiškai išaugs nuomos kainos? Labai tikėtina, nes mes panašią situaciją matėme ir tada, kai užplūdo mus pabėgėliai iš Ukrainos, iš Baltarusijos. Tikrai buvo toks momentinis didelis pliūpsnis gyventojų ir, atitinkamai, jie darė nemažą įtaką rinkai, bet po to rinka stabilizavosi. Matyt, kad su vokiečių atvykimu situacija bus panaši“, – teigė T. Žiaugra.
Verta pasistengti
„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada laidoje pabrėžė, kad kalbama ne apie vienerius metus. Vokiečių brigada pradės atvykti dar šiais metais, bet daugiausia jų laukiama 2025-2026 metais. O atsikėlimas užsibaigs 2027 metais.
„Šiemet įtakos didelės nebus, bet kitais ar dar kitais metais įtakos matysime daugiau. Tai nebus kažkoks momentinis smūginis įvykis. Visgi, ką matėme karo aktyvios fazės pradžioje, kad, atvykęs gyventojų kiekis, jeigu jis nebus valdomas... Ar jiems sukuriamas tam tikras būsto sprendimas, ar jie bus tiesiog paleisti į rinką – be abejo, kad jie tai rinkai padarytų nemažų svyravimų“, – teigė jis.
M. Čiulados teigimu, Vilniuje šiuo metu yra 1800 laisvų butų. Įsigyti laisvų būstų vokiečiai bent kol kas tikrai neplanuoja, tačiau jų atvykimas įtakos rinkai vis tiek turės.
„Vokiečiai turi savo reikalavimus, kad būstas būtų naujesnis, modernesnis. Tam tikros miesto dalys jiems netiks. Ko gero senas, blokinis namas, kažkur miesto pakraštyje, netiks. Jiems reikės ir infrastruktūros. Bet tai nėra pirmas iššūkis, kurį mes turėsime ir, kaip kolega sakė, verta dėl to pasistengti.
Jie kalba apie nuomą – trumpalaikę, ilgalaikę, institucinę nuomą, bet antrinę įtaką tai turės. Tiesiog kažkokie investuotojai turės tuos būstus įsigyti ar pastatyti ir, vietoje to, kad išmestų į pardavimą, jie pasiliks juos sau, nuomai“, – teigė M. Čiulada.
Planuojama, kad naujų gyventojų sulauks ne tik sostinė. Dalis vokiečių karių su šeimomis įsikurs ir Kaune.
„Kauno rinka daug seklesnė, bet į Kauną tik 20 procentų jų planuoja atvykti. Be abejo, įtaka bus daug mažesnė. Mes turėjome susitikimą su NATO žmonėmis, jie rimtai žiūri į šį klausimą. Jie turėjo patirties Lenkijoje, galbūt ne visai sėkmingos, kai nuomos kainos sukilo, visuomenėje kilo šioks toks šaršalas. Turėdami tą patirtį, jie jau dabar tiria rinką. Manau, kad bus tam tikri didesni instituciniai sprendimai, kurie tiesiog neleis chaotiškai į rinką pasileisti krūvai nuomininkų“, – teigė M. Čiulada.
Ar spėsime pasiruošti?
Nors išpildyti esamus poreikius žadama, vis dėlto, kaip pastebėjo T. Žiaugra, tai bus nemenkas iššūkis.
„Faktas, kad šiemet vokiečiai atliks tik žvalgytuves, kad suprastų ir padarytų analizę, į kokią rinką jie čia važiuoja, kur reikės apgyvendinti visus savo kareivius. Kitiems metams spėti sureaguoti ir pasiūlyti didelį kiekį papildomų būstų, vietoje to, kas yra suplanuota normaliai mūsų rinkai, bus gana sudėtinga, bet 2026 metams pasiruošti turime visas galimybes“, – tvirtino jis.
„Kokią įtaką tie pirmieji Vokietijos atvykėliai turės, matyt, teks poreikius surinkti iš esamų resursų, iš esamų butų nuomai rinkos, iš to, kas šiandien yra statoma, pastatyta ir dar neparduoda“, – priduria pašnekovas.