Kaip skelbia Vyriausybė, po modernizavimo būsto savininkas už šilumą ir už renovavimui skirtą paskolą mokės mažiau nei vien už šildymą iki tol. Būsto renovavimas skatinamas suteikiant gyventojams ilgalaikes lengvatines paskolas su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis (iki šiol buvo mokamos 5-8 proc. ir dar didesnės palūkanos).
„Kritikuojantys Vyriausybės parengtą naująjį modernizavimo modelį dažnai ignoruoja svarbią aplinkybę, kad asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, bus 100 proc. apmokamas pradinis paskolos įnašas, paskolos grąžinimas ir palūkanos. Be to, visiems, atnaujinantiems būstą, valstybė teiks paramą rengiant techninę dokumentaciją ir organizuojant projekto įgyvendinimą. Taigi gyventojai išvengs sudėtingų projektų derinimo procedūrų, kurios vienam daugiabučiui namui kainuodavo iki 70 tūkst. litų. Valstybė taip pat žymiai kompensuos techninės priežiūros paslaugas. Darbo grupės ekspertų, išanalizavusių ir užsienio šalių patirtį, nuomone, tai – gyventojams labai patrauklus modelis“, – tvirtina Vyriausybė.
Renovavimas kainuos ne 40 tūkst., o 20 tūkst.?
Pasak Vyriausybės, suskaičiuota, kad „renovavimo išlaidos vienam 1 m2 sudarys apie 300 litų, t.y. tipinio 60 m2 buto renovavimas kainuos apie 20 tūkstančių litų, o ne 40 tūkstančių litų, kaip savo analizėje nurodo Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis“.
„R. Kuodžio skaičiavimai kyla iš klaidingos prielaidos, kuri greičiausiai remiasi pagal ankstesnę renovavimo tvarką parengtų investicinių projektų duomenų baze. Daugelį investicinių projektų, rengtų pagal tą tvarką, sudarė ir darbai, tiesiogiai nesusiję su pastato apšiltinimu, o juose dalyvaujantys asmenys buvo suinteresuoti kuo didesne valstybės iš dalies apmokama investicija, taigi, ir atliekamų darbų skaičiumi, ir jų kaina. Tuo tarpu dabar siūlomas modernizavimo priemonių paketas įtraukia tik namo apšiltinimui skirtas priemones, - stogo apšiltinimą, langų keitimą, pastato fasado apšiltinimą, šilumos mazgo sutvarkymą ir kt.“, – tvirtina Vyriausybė.
R.Kuodis: renovuoti žmonėms neapsimokės
DELFI primena, kad trečiadienį R.Kuodis tvirtino, jog primygtinis žmonių vertimas imti paskolas net už patrauklias palūkanas panašus į virvutės stūmimą, kai ta virvutė gali būti traukiama.
Ministrų kabinetas sutarė valstybės dalį daugiabučių renovavime sumažinti nuo 50 proc. iki 15 proc. ir sukurti specialų fondą, kuris daugiabučių namų bendrijoms 20-iai metų teiktų lengvatines paskolas su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.
Tai reiškia, kad 85 proc. būsto renovavimo sumos turėtų dengti patys gyventojai, paėmę paskolą iš banko. Numanomas gyventojų interesas – mažesnės sąskaitos ateityje už šildymą, tačiau R. Kuodis šią iliuziją paneigia.
Pavyzdžiui, jeigu dviejų kambarių standartinio buto gyventojai per pusę metų už šildymą sumoka 2250 Lt (kas mėnesį po 375 Lt) ir renovacijai paima 40 tūkst. Lt paskolą su 3 proc. palūkanomis 20-čiai metų, tai renovavus būstą galima tikėtis, jog sąskaita už šildymą sumažės iki 1125 Lt (6 mėnesiams), tačiau gyventojai vis tiek kas mėnesį ir visus metus turės mokėti paskolą po 167 Lt plius palūkanos – dar 100 Lt. Vadinasi, bendra suma per metus – 4329 Lt.
Pasak R. Kuodžio, net klaikiai neefektyviems namams, kurių butų savininkai kas mėnesį už šildymą moka po 600 Lt, imti paskolos vis dar neapsimoka.
„Maža to, kad yra žmonių, kurie nesugebės paimti tų paskolų, aš jau minėjau, kiek įvairūs yra tie būstai, kiek yra pensininkų, kurie tikisi išeiti į kitą pasaulį – jiems vienodai, kas ten bus. Yra krūva žmonių, kurie gauna kompensacijas už šildymą, yra turtingų žmonių, kuriems vienodai, kiek jie moka. Mes turim margą publiką, kuri turi susitarti paimti paskolas renovacijai“, - skepticizmo neslėpė R. Kuodis.
Lietuvoje iš viso yra per 30 tūkst. renovuotinų daugiabučių.