Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 9 tūkstančiai apleistų pastatų, daugelis jų kelia grėsmę žmonėms. Daugiausia tokių griuvėsių – kaimo vietovėse.
Tačiau ir Vilniuje yra keliasdešimt apleistų pastatų, kuriuos reikia nedelsiant tvarkyti. Tarp jų – ir septintus metus neveikiantis Lietuvos kino teatras, buvę Geležinkeliečių rūmai.
Anot savivaldybės atstovo, savininkai baudžiami nuo kelių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Tik esą sunku nesitvarkančiuosius rasti ir nubausti.
Dabar savivaldybės pačios sprendžia, kokį turto mokestį imti, tačiau jis negali būti didesnis nei 1 proc. nuo nekilnojamojo turto vertės. Seimo konservatoriai siūlo leisti iš apleistų pastatų savininkų imti iki 3 proc. turto vertės mokestį.
Vyriausybė nusprendė nepritarti didesniam mokesčiui, nes nekilnojamojo turto mokestis nėra baudžiamoji priemonė. Kovoti su apleistais pastatais reikia taikant ir kitas įstatymuose numatytas poveikio priemones.
„Analizė rodo, kad dažniausiai tie pastatai neprižiūrimais ir tampa dėl ekonominių problemų, kurios kyla dėl to, kad užstringama biurokratinėse ir teisinėse pinklėse. Mes tas pinkles ir parodome bei pasakome, kad ne mokesčių didinimas yra kelias tą problemą spręsti. Apskritai, apie mokesčių didinimą neturėtų būti kalbos“, – teigė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Anot nekilnojamojo turto plėtotojų, reikia ne mokesčius didinti, o daugiau analizuoti apleistų pastatų problemą.
„Kalbant apie apleistus pastatus, reikėtų atlikti analizę, kiek tokių pastatų yra, kas jų savininkai, ar jie nepriklauso nuo mokesčių atleistųjų grupei. Kitaip tariant, toks nenuoseklus mokesčių didinimas, mūsų asociacijos narių akimis, yra nepagrįstas, ir mes jam tikrai niekada nepritarsime“, – tvirtino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis.
Nekilnojamojo turto plėtotojai siūlo įvesti vieną nekilnojamojo turto mokestį, sujungus jį su žemės mokesčiu. Esą taip tvarkosi daugelis senųjų Europos Sąjungos šalių.