Jo teigimu, kol kas nenuspręsta, kokiai visuomenės grupei bus siūloma riboti šią lengvatą ir kokiais parametrais remiantis bus leidžiama susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų, tačiau tarp galimų pavyzdžių minimos jaunos šeimos, jų sudėtis, būsto plotas ir aplinkybė, ar šeimai perkamas būstas yra pirmasis, pajamų dydis.
Šiuo metu visi gyventojai, pirkdami būstą pasiskolinę pinigų iš banko gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, leidžiančia deklaruojant pajamas susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų.
Dar viena siūloma priemonė – dvejais metais iki 5 metų pratęsti terminą, kuriam praėjus gyventojui nereikia mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo parduoto nekilnojamojo turto prieaugio. Šiuo metu mokesčio mokėti nereikia nekilnojamąjį turtą pardavus po trejų metų nuo jo pirkimo dienos.
„Manome, kad tai yra per trumpas terminas ir jį vertėtų prailginti bent iki penkerių metų, žinoma, atsižvelgiant į tam tikrus gyventojų poreikius keisti būstą, jo keitimo atveju galbūt reikėtų padaryti išlygas", – aiškino ministras.
DELFI primena, kad spalio pradžioje SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda svarstė, kad kitų metų rudenį politikai gali imtis svarstyti galimybę naikinti GPM lengvatą gyventojams, pasiėmusiems būsto paskolą ir iš naujo svarstyti galimybę įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
Jo manymu, laikas po Seimo rinkimų yra pats palankiausias nepopuliariems sprendimams.
Dar šį pavasarį Laisvosios rinkos institutas, atlikęs tyrimą, ragino Vyriausybę atsisakyti GPM lengvatos būsto paskoloms.
Tokių siūlymų ne kartą buvo pateikę ir kiti ekspertai, o Tarptautinio valiutos fondo ekonominių konsultacijų misija apskritai ragino Vyriausybė apskritai atsisakyti mokesčių lengvatų.