Pranešime pabrėžiama, kad teikiami pakeitimai būtų taikomi tik naujai išduodamų paskolų gavėjams. Šie pakeitimai nesustabdo esamos lengvatos galiojimo gyventojams, kurie kreditą būstui įsigyti jau pasiėmę ir pajamų mokesčio lengvata jau naudojasi.

Anot Vyriausybės, Finansų ministerija šį klausimą ne vieną kartą aptarė su ekspertais ir įvairių institucijų atstovais. Prieita išvados, kad nors lengvata būsto paskolų palūkanoms buvo numatyta kaip būsto įsigijimą lengvinanti socialinė priemonė (ypač jaunoms šeimoms), ji prisidėjo prie spartesnio nekilnojamojo turto kainų augimo.

Manoma, kad atsisakius minėtos lengvatos, gyventojai nebūtų papildomai skatinami įsigyti pervertintą būstą, kartu pasmerkiant juos dideliems ir ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams.

Be to, Finansų ministerijos duomenimis, mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams tenka vos 15 proc. bendros lengvatos apimties, o likusi nauda atitenka turtingesniems, daugiausia – uždirbantiems daugiau kaip 4000 litų per mėnesį.

Taigi, lengvatos atsisakymas laikytinas socialiai orientuotu, nes sąlyginai turtingesni asmenys, galintys gauti būsto kreditus, nebebus subsidijuojami visų mokesčių mokėtojų sąskaita, teigia vyriausybė.

Taip pat siūlomi tam tikri gyventojų nekomerciniais tikslais turimo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo pakeitimai. Kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo atvejais, minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos neapmokestinamos, siūloma pailginti nuo 3 iki 5 metų, kartu, supaprastinant sąlygas gyventojams, keičiantiems ar tiesiog perleidžiantiems gyvenamąjį būstą.

Dabar galiojanti apmokestinimo tvarka (3 metų terminas, kurį išlaikius nekilnojamąjį turtą šio turto perleidimo pajamos yra priskiriamos neapmokestinamosioms), riboja gyventojų galimybes keisti gyvenamąjį būstą, neišlaikius įstatyme nustatyto 3 metų laikotarpio.

Galimybė keisti gyvenamąjį būstą į didesnį ar mažesnį dažniau nei kas 3 metus be mokestinių pasekmių yra ypač aktuali spartaus kainų kilimo laikotarpiu. Todėl siūloma turto išlaikymo laikotarpį trumpinti iki 2 metų, jeigu šį laikotarpį parduodamas turtas buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta.

Jeigu gyvenamoji vieta išlaikyta trumpiau, būtų neapmokestinamos tos turto perleidimo pajamos, kurios per 1 metus panaudotos kito gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigijimui.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją