Pagal Vyriausybės patvirtintus pakeitimus siūloma aiškiai detalizuoti fiksuotosios ir kintamosios būsto paskolos palūkanų normos apibrėžimą. Nurodoma, kad fiksuotąja kredito palūkanų norma galėtų būti laikoma tik tokia palūkanų norma, kuri nėra keičiama visą kredito sutarties laikotarpį. Kintamoji kredito palūkanų norma – ta, kuri reguliariai arba kredito sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis gali būti keičiama.
Taip pat numatoma drausti kredito įstaigoms iš vartotojo reikalauti paskolos sutartį sudaryti tik kartu su kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Paskolą leidžiama sieti tik su įkeisto turto draudimu, tačiau klientas galės pats pasirinkti draudiką.
Kartu planuojama įstatymu įtvirtinti du laikotarpius: 30 dienų apsvarstymo laikotarpį iki kredito sutarties sudarymo ir 14 dienų laikotarpį nuo kredito sutarties sudarymo, per kurį galima sudarytos kredito sutarties atsisakyti. Kaip teigiama ministerijos ir Lietuvos banko pateiktame aiškinime, dabar kredito įstaigos potencialiems paskolų gavėjams suteikia 30-60 dienų apsvarstymo laikotarpį.
Naujais pakeitimais žadama supaprastinti išankstinį kredito grąžinimą. Siūloma riboti kompensacijos, mokamos kredito davėjui dydį. Taip pat norima riboti atvejus, kai kredito įstaiga gali reikalauti iš kredito gavėjo apmokėti turto vertinimo išlaidas, uždrausti reikalauti papildomo įkeitimo, jei nekilnojamojo turto vertė sumažėja ne dėl kredito gavėjo kaltės. Bus bandoma įtvirtinti ir „kredito atostogų“ galimybė iki trijų mėnesių, kurių metu paskolos turėtojas galės nemokėti paskolos dalies, tačiau turės mokėti priskaičiuotas palūkanas. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant pagal dabar galiojančią praktiką bankų.
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė įvesti prievolę kredito davėjui detaliai ir tinkamai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą ir atsakyti už netinkamą įvertinimą.
Kaip viena kredito įstaigas drausminanti priemonė įvardijama nuostata, kad jei kredito davėjas ne dėl savo kaltės netinkamai įvertins kredito gavėjo kreditingumą, kredito gavėjui pavėluotai mokant įmokas, jo padėtis būtų palengvinama ir jis neturėtų kredito davėjui mokėti netesybų ir kitų kredito sutartyje nustatytų mokėjimų. Seimui pritarus pakeitimams kredito siūloma numatyti kompensacijos kredito įstaigai dydžio apribojimą.
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas taip pat pastebi, kad kredito įstaigų šiuo metu taikomos baudos už išankstinį grąžinimą yra pakankamai didelės ir taip vartotojas yra pririšamas prie konkretaus paskolos teikėjo, o galimybės išmokėti paskolą palankesnėmis sąlygomis apribojamos. Būtent dėl to numatoma įvesti maksimalią išankstinio grąžinimo mokesčio ribą – projekte siūloma, kad ji negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.
Vyriausybė taip pat svarstė, ar pritarti pakeitimuose numatytam netesybų, mokamų iki kredito sutarties nutraukimo, dydžio apribojimui, kuris nustatomas iki 0,05 proc. pradelsto sumokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną. Teigiama, kad tokia riba siūloma atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Norima nustatyti, kad jokios kitos netesybos ar mokėjimai už įsipareigojimų nevykdymą klientui negali būti taikomi.
Po posėdžio išplatintame Vyriausybės pranešime spaudai rašoma, kad griežtesnės nuostatos bus taikomos ne tik gyvenamosios paskirties kredito sutartims, bet ir kitoms su nekilnojamuoju turtu susijusiomis kredito sutartimis. Naujų reikalavimų siūloma netaikyti tik daugiabučių renovacijos kredito sutartims.
Plečiant finansavimo nekilnojamam turtui įgyti galimybes, siūloma leisti fiziniams asmenims, skolinantiems asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, per šias platformas teikti ir su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus. Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams būtų nustatyti atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai bei apriboti skolinamų lėšų dydžiai.