Dėl to vyksta konfliktai tarp valstybinės žemės nuomininkų ir buvusių jos savininkų, o verslas tapo nebaigtos reformos ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų įkaitu.
Svarbiau nei emigracija
„Dabar visi sulipę ant bačkų kalba apie emigraciją, bet didžiausia blogybė, kuri šiandien egzistuoja Lietuvoje, yra žemės reforma“, – teigė bendrovės SDG generalinis direktorius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Eduardas Jasas.
Jis sako, kad Lietuva – pirmoji valstybė pasaulyje, kurioje nekilnojama žemė tapo kilnojamuoju turtu.
„Tai anų laikų valdžioje buvusių žmonių gobšumo pasekmės, kurias iki šiol graužiame. Estai žemės reformą baigė 2000-aisiais, jau prieš 17 m., ir užmiršo, kad tokia buvo“, – emocingai kalbėjo E. Jasas.
Anot jo, verslas turi begalę problemų dėl nesibaigiančios žemės reformos. „Apžvelkime ryškius atvejus.
Visvaldas Matijošaitis Kaune griauna pastatą ir atvirai sako, kodėl sustabdė griovimo darbus: kol nesusitvarkys reikalų dėl žemės, nebus tikras, kad jos neatims, toliau negriaus.
Tokie žmonės, turintys ir politinės, ir finansinės jėgos, gali bandyti apsiginti vienu ar kitu būdu. Bet įsivaizduokite, jei į tokią padėtį papuola kokia nors nauja įmonė. Nusiperka seną trobelę, stovinčią ant valdiškos žemės, nori ją restauruoti. Vos ką nors pajudinęs, verslininkas gali patekti į tokią keblią padėtį, kad viskas žlugs“, – sakė E. Jasas.
Tik judesys – svečiai sklype
Jis pasakoja prieš 3 m. taip pat pakliuvęs į nepavydėtinas aplinkybes. „Draugystės g. iš Medicinos banko nupirkome bankrutavusios įmonės pastatą. Nujausdami, kad gali kilti keblumų, su Nacionaline žemės tarnyba apsitarėme, jog mums perduos sklypo nuomos tęstinumą. Nupirkome sklypą, persirašėme žemės sklypo nuomos sutartį, įregistravome Registrų centre. Jau po 2 savaičių vaikšto žemėtvarkininkas ir matuoja mūsų sklypą. Sako, kad žemės yra per daug, dalį grąžins savininkams“, – prisiminė E. Jasas.
Jam akivaizdu, kodėl iškyla tokių situacijų.
„Kol sklypas apaugęs žole, niekas į leteną niekam neduos. Kai verslininkas pradeda judesį, pamatoma, jog atsirado gyvybė, kartu atsiranda tikimybė, kad tau į delną kažką įdės. Mano pozicija – niekam neduoti, bet tai kainuoja daug energijos. Tuometei Nacionalinės žemės tarnybos vadovei Daivai Ginekaitei sakiau, kad ją Dievas nubaus. Dievas vis tiek yra. Ji puolė kitoje vietoje“, – kalbėjo E. Jasas.
Anot jo, žemės reforma nebus baigta, kol trūks politinės valios. „Gražiuoju reformos baigti jau nepavyks. Šiandien reikia nebesiaiškinti, kas bus nuskriaustas, reikia politinės valios šiam reikalui baigti“, – mano E. Jasas.
Savininkas bandė pasinaudoti
Bendrovės „Zeraida“ direktorius Raimondas Linkevičius pasakojo apie savo kovą dėl žemės sklypo nuomos.
„Nupirkome pastatus, kai jie buvo parduodami be žemės sklypo, paskui žemę išsinuomojome iš savivaldybės. Praėjus 2 ar 3 metams gavome pranešimą, kad dalis sklypo grąžinta fiziniam asmeniui. Mūsų sklypas buvo padalytas beveik per pusę.
Naujasis pusės sklypo šeimininkas paprašė didelių pinigų už nuomą. Pasakėme tiek nemokėsią, tada prasidėjo priekabiavimai. Į visas instancijas rašyti skundai. Nuėjome iki teismų, šie truko 4 metus. Aukščiausiasis teismas nutarė, kad mes elgiamės teisėtai“, – sakė R. Linkevičius.
Anot jo, sklypo savininkas, pasirašydamas sutartį dėl žemės grąžinimo, įsipareigojo vadovautis esamos sutarties sąlygomis. „Bet jis norėjo pasipinigauti. Manė, kad įspraus į kampą, ir įmonė susimokės tiek, kiek paprašys. Dabar jam mokame nuomos mokestį pagal įkainį, kokį nustato savivaldybė“, – teigė R. Linkevičius.
Vėliau jis išsiaiškino, kad ta pati situacija kartojosi su šešiomis įmonėmis, kai tam pačiam privačiam asmeniui buvo grąžintas didelis sklypas Vandžiogalos plente. „Jis žinojo, kad jam grąžinamame sklype yra veikiančių įmonių, iš visų tikėjosi pasipelnyti“, – mano R. Linkevičius.
Sklypai ar pinigai – per prievartą
Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas savaitraščiui sakė, kad ministerija užsibrėžusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą baigti kaip įmanoma greičiau.
„Esame išsikėlę tikslą kaimo vietovėse šiemet suprojektuoti visus likusius sklypus ir kitąmet priimti galutinius sprendimus. Miesto teritorijose turime tikslą iki 2019 m. įpareigoti savivaldybes suprojektuoti visus likusius sklypus“, – teigė A. Bogdanovas.
Anot jo, reformos metu buvo padaryta esminių klaidų. „Viena didesnių – išvadų keliavimas tarp kadastro vietovių, tarp rajonų. Kol veikė apskritys, nebuvo daug kontrolės, procesai vyko gana padrikai. Dabar jie dar griežčiau reglamentuoti ir kone visi skundai, kurių gauname milžinišką kiekį, yra iš ankstesnių laikų“, – teigė viceministras.
A. Bogdanovas sakė, kad jau parengtos reikalingos įstatymų pataisos. „Pavyzdžiui, pataisos dėl įpareigojimų savivaldybėms parengti teritorijų planavimo dokumentus jau bus svarstomos Seime. Dėl kaimo vietovių pataisos Seimui irgi pateiktos.
Kaimo vietovėse žmonės nesirenka sklypų, laukia neva geresnių, kurių jau nėra, arba nori gauti sklypus kadastro vietovėse, kuriose jau nebeliko laisvos žemės. Jiems visiems bus arba priverstinai parenkami sklypai, arba priverstinai sumokami pinigai už tas vietas, kuriose jau nebėra žemės. Be to, bus sustabdytas išvadų keliavimas“, – sakė A. Bogdanovas.