Naujieji pasiūlymai reguliuos tik sutartinius santykius tarp verslininko ir vartotojo. Nors ir pritariama, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms dažnai reikia tos pačios apsaugos kaip ir vartotojams, visgi naujieji pasiūlymai apima tik vartojimo teisinius santykius.
Europos Komisijos duomenimis tik 12 proc. Europos Sąjungos prekybininkų (Lietuvoje tik 8 proc.) parduoda internetu kitose Europos Sąjungos šalyse, kai tuo tarpu savo šalyje internetu parduoda 37 proc. (Lietuvoje 24 proc. ). Atitinkamai tik 15 proc. vartotojų (Lietuvoje 11 proc. vartotojų) perka internetu iš kitų Europos Sąjungos šalių, kai savo šalyje internetu perka 44 proc. vartotojų (Lietuvoje 23 proc. Vartotojų).
Naujieji pasiūlymai iš esmės skirti reguliuoti prekės kokybės garantijos klausimams. Europos Komisija dėjo pastangas suderinti ES lygiu nuostatas, susijusias su prekės kokybės garantija dar 2008 metais, kai pateikė pasiūlymą dėl Vartotojų teisių direktyvos, tačiau tuo metu nebuvo ryžtąsi suvienodinti šias taisykles.
Naujieji pasiūlymai dėl direktyvų bus ypač aktualūs tokioms ES valstybėms narėms, kaip Lietuva, kurios kai kuriais aspektais nustatė palankesnes taisykles vartotojams nei numatė Garantijų direktyva, pvz., nustatė vartotojams galimybę pasirinkti teisių gynimo būdą, kai patiekta prekė yra nekokybiška.
Esminis privalumas verslininkams bus, kad ES valstybės narės negalės nustatyti griežtesnių ar švelnesnių nuostatų nacionalinėje teisėje. Sutartims sudaromoms internetu bus taikomas vienodas teisinis reguliavimas nepriklausomai ar sutartis bus sudaryta nacionalinėje rinkoje ar su kitos ES valstybės narės verslininku. Kita vertus, jei ES valstybės narės suvienodins taisykles tik dėl sutarčių sudaromų internetu, tai reiškia, kad gali būti taikomi du teisino reguliavimo režimai: vienas sutartims sudarytoms ne internetu, o kitas – sutartims sudarytoms internetu.
Kitos taisyklės nors ir pasiūlyme dėl direktyvos dėl prekių pardavimo internetu pristatomos kaip naujovė, iš esmės atitinka Lietuvos Civilinio kodekso nuostatas. Pvz., pasiūlyme numatytas dviejų metų ieškinio senaties terminas arba pvz., principas, kad nekokybiškos prekės atveju verslininkas privalės vartotojui padengti ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jau yra numatyti Civiliniame kodekse.
Pasiūlymas dėl direktyvos skaitmeninio turinio sutarčių numato naują sutarčių dėl skaitmeninio turinio reguliavimą. Iki šiol ES lygiu nebuvo vieningų taisyklių reguliuojančių šias sutartis (tik teisės atsisakyti sutarties aspektai buvo sureguliuoti Vartotojų teisių direktyvoje). Šių sutarčių reguliavimui neskiriamas dėmesys ir ES valstybių narių teisėje. Tik keliose ES valstybėse narėse, pvz., Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje, numatytas sutarčių dėl skaitmeninio turinio reguliavimas. Todėl Europos Komisija siekia užbėgti už akių skirtingoms 28 teisinėms sistemoms skaitmeninio turinio sutarčių atžvilgiu ir sukurti vieningą reguliavimą.
Skaitmeninis turinys apibrėžiamas plačiai ir apims įvairų skaitmeninį turinį, kaip pvz., atsiųstus arba žiūrimus internetu filmus, skaitmeninius žaidimus, debesijos paslaugas ir pan. Direktyva bus taikoma ne tik toms sutartims, kai skaitmeninis turinys patiektas mainais už sumokėtą kainą, bet ir tais atvejais, kai vartotojas turi mainais perduoti verslininkui asmeninius ar kitus duomenis.
Pasiūlymas dėl direktyvos skaitmeninio turinio sutarčių iš esmės remiasi tais pačiais teisinio reguliavimo kokybės garantijos ir vartotojų teisių gynimo principais, pvz., nustatytas skaitmeninio turinio atitikties sutarčiai principas ir apibrėžiami objektyvieji skaitmeninio turinio kokybės reikalavimai, jei sutartis neapibrėžia tokių reikalavimų. Taip pat taikoma proporcinė vartotojų teisių gynimo sistema, tai yra vartotojas nebus laisvas pasirinkti savo teisių gynimo būdo nekokybiško skaitmeninio turinio atveju.
Pirmiausiai vartotojui leidžiama reikalauti skaitmeninio turinio pakeitimo, o skaitmeninio turinio kainos sumažinimo vartotojas galės reikalauti tik esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms, pvz., jei skaitmeninio turinio pakeitimas yra neįmanomas, neproporcingas ar neteisėtas arba verslininkas neįvykdė vartotojo reikalavimo per protingą terminą, sutartį vartotojas turės teisę nutraukti tik tuo atveju, jei skaitmeninis turinys neatitiks esminių jo eksploatacinių savybių. Kita vertus, pasiūlymas numato specifinius atsižvelgiant į sutarčių dėl skaitmeninio turinio ypatumus reguliavimo aspektus. Pvz., specifiškai skaitmeninio turinio sutartims numatyta, kad vertinant, ar skaitmeninis turinys atitinka reikalavimus, vertinamas jo funkcionalumas, funkcionalumas sąveikoje su konkrečia skaitmenine aplinka, jos prieinamumas, saugumas, tęstinumas.
Kaip ir bendruoju principu, tuo atveju jei skaitmeninio turinio trūkumas yra atsiradęs dėl netinkamo skaitmeninio turinio integravimo, kai pareigą integruoti turėjo verslininkas arba kai netinkamai buvo integruota dėl instrukcijų trūkumo, verslininkas bus atsakingas už tokį trūkumą.
Direktyvos projektas aptaria ir sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pvz., kad vartotojui turės būti grąžinta jo sumokėta kaina, jei sutartis buvo sudaryta mainais už duomenų pateikimą, tokiu atveju verslininkas turės susilaikyti nuo tolesnio tokių duomenų naudojimo.
Nėra visiškai aišku, kodėl Europos Komisija nusprendė pasiūlyti iš esmės analogiškus santykius reguliuoti dviem atskirais instrumentais vietoj vieno sisteminio teisės akto, kas vėliau sudarytų sąlygas tinkamiau ir efektyviau perkelti ES teisės nuostatas į nacionalinę teisę ir jas taikyti. Visgi šie pasiūlymai bus diskutuojami ES institucijose ir jų turinys gali kisti. Lietuvos verslininkų ir vartotojų organizacijos taip pat turi galimybę pasisakyti dėl šių teisės aktų projektų.
